Septyni virtieniai

transliacijos iš virtuvės

vaikystės skonis

1.pagaminta-išragauta

Bandelės su lašinukais

Kai matau pro langą einančias dvi susigūžusias figūras, viena didesnę, kitą mažesnę, vieną pilką, kitą juodą, abi su kapiušonais ir maišiukais rankose, neatpažįstamos lyties, su batais gumijokais ir kažkokiu pilku liūdnumu,

o dar vėjas kaukia, dulksnoja lietus ir prabėga šlapias šunėpalaikis,

visai  nepanašu į pavasarį.

Visai nepanašu į jokį metų … Skaityti toliau

Read more
1.pagaminta-išragauta

Pica

pizzaKlausimas yra toks – kiek kartų ir kaip dažnai dar būna smagu gaminti kažkokį patiekalą, visų pripažintą firminiu namų skanėstu?

Aš, pavyzdžiui, esu kūrybinga asmenybė ir man nepatinka, kai mane spaudžia į rėmus. Mane valdo įkvėpimai ir polėkiai. Taip kažkada sutvėriau aš paplotį su šlapianke, pomidorų padažu, sūriu ant viršaus … Skaityti toliau

Read more
Nuotykiai prie puodų, kulinariniai įspūdžiai ir šiaip plepesiai

Sovietinių laikų daržovių parduotuvė

Sovietinių laikų lietuvis į daržovių parduotuvę užsukdavo retai. Bulvių užsiaugindavo kolektyviniam sodely arba parsiveždavo iš tėvų, kurie turėjo kolektyvinį sodelį, arba iš kitų giminaičių, kurie gyveno kaime. Kas be ko, tekdavo sudalyvauti bulviakasyje, betgi ne visada lydavo.

O daržovių parduotuvėje nelabai ko daugiau ir būdavo – žemėtų bulvių, žemėtų morkų … Skaityti toliau

Read more
Nuotykiai prie puodų, kulinariniai įspūdžiai ir šiaip plepesiai

Ko mes važiuodavom į Latviją

Pirmiausia tai žuvelių. Pagal rūšį jos yra, man rodos, strimėlės, o pagal pagaminimo būdą – rūkytos, bet nieks neeikvojo tiek daug žodžių joms įvardinti. Žuvelės ir vsio. Lietuvoj tokių nebūdavo. Net jei pabandydavo išrūkyti strimėles, gaudavosi ne taip. Ir dabar tokių nebėra. Čia rašinėlis apie senus laikus, jeigu ką. Dabartiniai … Skaityti toliau

Read more