transliacijos iš virtuvės
Einančią gatve mane suviliojo kreida užrašytas meniu “plovas su rapanais”. Rapanai? Lyg ir girdėtas žodis. Iš atminties išplaukia kriauklės, pardavinėjamos kaip suvenyras, vaizdas.
Einu vidun. Nedidelė kavinukė: keli staliukai ir uždaras lyg kioskas baras, labai aukštas, man iki kaktos. Kol į mane niekas nekreipia dėmesio, patyrinėju ant staliuko padėtą plastikinį … Skaityti toliau
Read more
Ne Šakiuose. Mieste prie Juodosios jūros, kurio pavadinimas Saki. Konditerija yra pačiame miesto centre, keli žingsniai nuo cerkvės, prie pat turgaus, greta kultūros rūmų.
Merginos raudonomis bliuskomis šiek tiek nuobodžiauja – apie 10 valandą ryto personalo daugiau nei lankytojų. Ant durų raštelis, kad darbuotojų joms reikia dar daugiau… dar ant … Skaityti toliau
Pernai buvau radusi įdomių reiškinių ir visiškai apstulbinta apie juos parašiau (Kavinė, kuri atsidaro tris dienas per metus). Šiemet, toms ypatingoms dienoms artėjant vėl išvažiavau į Viljandį, gi reikia sužinoti – atsidarys ar neatsidarys?
Kiek sykių buvau nuėjusi patikrinti neaišvaizdaus namo aklinais uždangstytais langais? Iškart kai nuvažiavau, paskui … Skaityti toliau
Read morePasaulyje jau seniai žinomas laikinų, trumpalaikių parduotuvių, kavinių ar restoranų reiškinys, angliškai vadinamas „pop-up“. Tai vieną ar kelias dienas veikianti įstaiga, atidaroma bet kur: biure, buvusiame fabrike, autobuse, palėpėje, kieme ar ant garažo stogo.
2011 metais Suomijoje susiformavo pasauliniu tapęs judėjimas, vadinamas „Vienos dienos restoranas“. Keli draugai kalbėjosi apie svajonę … Skaityti toliau
Read more
Įėjus iš lauko, akys dar apžlibę nuo skaisčios saulės. Nesimato, kas viduje, bet kažkas pasitinka. Kavos? Taip, žinoma prašom, tegu aš prisėdu ir palaukiu. Sėdžiu ant sofos, o akys pradeda apsiprasti. Keistas interjeras, kur daug veidrodžių ir daug ryškiai mėlynos spalvos, o ant lubų kažkoks neaiškus aštuonkojis su žibančiomis žvaugždėmis. … Skaityti toliau
Geriu kapučiną ir valgau gabaliuką sūrio pyrago. Kava labai gražiame raudoname puoduke su itin patogia ąsele. Firminis Julius Meinl puodukas ant firminės raudonos servetėlės, o cukrus firminiame paketuke.
Julius Meinl – kava iš Austrijos. Pirmoji krautuvytė Vienoje buvo atidaryta 1862 metais. Pardavinėjo prieskonius ir kavą. Tuomet visur būdavo parduodamos žalios … Skaityti toliau
Read more
Lapkritį čia niekas nebenori ledų. Dželaterėjos uždarytos arba blizga tuščiomis vitrinomis, o kur nors kamputy turi kitokio asortimento – kepa vaflius ar šiaip saldumynų siūlo.
Bare surikiuoti visokie buteliai, praimti ir ne. Už baro vaikinas šypsosi lyg būčiau geriausia draugė, nors abiem aišku, kad nieko asmeniško. Be manęs čia dar … Skaityti toliau
Read more