transliacijos iš virtuvės
Pas mus atvyko du dviratininkai veganai. Būtų neatvykę, nes neplanavo per dieną minti iki Joniškio 110 kilometrų sunkiai apkrautais dviračiais dulkėtu žvyrkeliu prieš vėją. Bet čia nutiko toks dalykas – dviratininkai kažkur prieky pamatė keistą vyrą. Jis tai pasislėpdavo šalikelėjo, tai vėl išlįsdavo ant kelio, atrodė, kad laukia dviratininkų. Iš … Skaityti toliau
Read more
Gegužės 4-ąją latviai mini savo nepriklausomybę susirinkę prie stalų, užtiestų baltomis staltiesėmis. Pernai sužinojom, kad vyksta tokie dalykai, nuvažiavom, sudalyvavom ir aprašėm: baltos staltiesės šventė Latvijoje.
Šiemet važiavom vėl. O, žiūrim, ir vėl rūgštynių sriuba verdama. Reiškia, reikia išgauti receptą.
Pagrindinė rūgštynių sriubos virėja – su raudonu švarku dešinėje. … Skaityti toliau
Read more
Rytais išėjusi iš hostelio eidavau senamiesčio gatvėmis ir dairydavausi, kur atsigerti gardaus kapučino su gardžiu sviestiniu rageliu. Tuos tris rytus kai buvau Vilniuje. Atradau “crustum”, ir man ten viskas patiko.
Ai, nors prie staliuko snūduriavo toks vyras. Ant stalo prie jo buvo keli graužtukai. Kartais jis trumpam prabusdavo, pasiimdavo obuolį … Skaityti toliau
Read more
Daug kartų buvau Rygoje. Dažniausiai vis ta pačia trasa pražygiuodavau, o pabaigai užsukdavau į kavinę – senobinę vaistinę, kur yra šokolado, visokių džiovintų žolelių ir krokodilų, senoviškų indų ir kitokių dalykų. Sužinojau, kad slaptu judesiu galima atidaryti knygų lentyną ir pro ją įžengti į rūsį. Ten yra vaistukų pasigydyti nuo … Skaityti toliau
Read more
Kai grįžau iš Islandijos (visa laiminga, plaukų mėlynumas nublukęs, kuprinikė pilna perdrėkusių rūbų… bet čia jau kita istorija)… kai grįžau, Ponas Didysis Ekspertas pranešė man dvi naujienas. Girdėjo per žinias, kad Vilniuje mirė žvynabudėlėmis nusinuodijusi moteris – čia viena naujiena. O kita – kad jis RADO vietą, kur auga žvynabudės.… Skaityti toliau
Read more
Mūsų kovo 11-oji Latvijoje įvyko gegužės 4-ąją. Tai Nepriklausomybės atkūrimo diena. Latvių švenčių aprašymuose, ypač rusiškuose, ši diena buvo apibūdinama taip: „šventė, kurios nieks nešvenčia, išskyrus politikus, kurie tądien bando žadinti tautinę savimonę“. Gal kurį laiką tas buvo teisybė – nebuvo šventimo tradicijų.
Bet kokia graži tradicija kuriasi dabar ir … Skaityti toliau
Read more
jau kelinti metai po Kalėdų egle randu “Džiugo” sūrio, kuom nuoširdžiai apsidžiaugiu, o 2016-aisiais nuvažiavau į Džiugo tėviškę ir nufotkinau metalinį sūrį su peliuku.
Kartu su Ponu Didžiuoju Čeburekų Ekspertu aptikome čeburekus pačioj jų tėviškėj, vietinio turgaus kamurkėlėje, bet sužavėti nebuvome.
Pamario krašte daugybę sykių mėtėme kelią dėl takelio, kol … Skaityti toliau
Read more