transliacijos iš virtuvės
Pažiūrėjau į savo atspindį vitrinoje, kai apniukusį rytą ėjau per Lodzę. Pamačiau, kad nedidelis mano plaukų kuokštelis styro stačias – grynai kaip kokia antena, kurią iškėlusi bandau pagauti Lodzės vibracijas. Mano misija – per dieną pajausti, kas tai per miestas. Pasigaudyti vaizdų, kad jau būdama namie galėčiau iš jų lukštenti … Skaityti toliau
Read more
Vienintelis Estijoje vienuolis dominikonas kas rytą ateina į kuklią koplytėlę ir gieda ten giesmę. Dažniausiai – vienas pats.
Šeštadienio rytą ten buvau aš. Ir dar keli žmonės.
Turėdama šiek tiek laiko blūdinėjau Talino senamiestyje, kažkur ten, kur buvo dominikonų vienuolynas nuo trylikto amžiaus iki kol juos išgalabijo reformacija.
Šaštadienio rytą … Skaityti toliau
Kas plaukė tą vakarą Botnijos įlanka, galėjo matyti švieselę ant kalno. Ten buvome mes! Kūrenome nedidelį laužiuką. Žinojome, kad rūbai prisigers dūmų kvapo ir kai išbrisime iš miškų, kalnų ir akmenynų į kokį miestą, dūmų kvapas eis su mumis… ai, nesukome dėl to galvos.
Daugybę kartų per tą žygį šūkaliojau … Skaityti toliau
“Žinau vietas, kur būna nemokamo sūrio!” – sušvito man rytą mintis, kai vožiau tą sūrį ant nemokamos duonos riekės, užteptos nemokamu sviestu. Žinau įvairiausių gerų vietų visur, o dabar prie tų gerųjų vietų prisidėjo dar ir Stokholmas. Kažkodėl ilgai atidėliojau jo pamatymą. Vieną vasario savaitgalį ėmiau ir atlėkiau, nes kol … Skaityti toliau
Read more
Buvo pasakyta 10:57 būti aerouoste. Buvom. Vieni kitus atpažinome iš didelių kuprinių. Maniškė pilnutėlė vos uždariau.
Vadovė atnešė kiekvienam po 13 maisto paketų. Kur dėti? Kol kas nešu popieriniame maiše. Per kalnus tai maiše nešti nenorėčiau, bet kur sukišti?
Vienas iš grupės prisipažino įsivaizdavęs, kad Dalia bus jauna … Skaityti toliau
Tai kur čia tas pensininkų rojus? – trečią dieną jau klausėm savo vadovės, nes būtent tokia yra Tenerifės reputacija. Mes tose vietose nebūnam – atsakė vadovė. Ir labai gerai, nes į pensininkų rojų dar spėsim! O kol kas mus kasryt nuveždavo kažkur, paleisdavo kažkur ir mes išeidavome kažkur. Eidavome visą … Skaityti toliau
Read more
Mes su latviais sėdim Budafoko požemiuose ir degustuojam vynuogių sultis. Yra ir užkandžių gražiai pateiktų, latviai juos visus vadina “ėdienais“.
Vynų ir požemių šeimininkė Judita mums jau aprodė požemius aukštais skliautais, nusitiesiančius į nesibagiančias tolumas, kurių yra visa sistema iš viso apie 100 kilometrų (Judita sakė 100, nors … Skaityti toliau