transliacijos iš virtuvės
Kartais persimetu žodeliu su žmogum, kurio internetinis vardas Keksas. Argi ne smalsu, kaip atrodo tie žmonės, kurie keksais pasivadina? Man smalsu, tai vieną kartą buvau nuvažiavus patikrinti. Važiavau dviračiu. 4 km iki Anykščių per geležinkelio pervažą tik kibuldinkšt ir prakiuro padanga. Bet jau taip visiškai absoliučiai susiplojo. O aš net … Skaityti toliau
Read more
Tavo atvykimo proga iškepiau tortą,- sako Matėjus. Bet jame labai daug kalorijų.
Kodėl Matėjų jaudina kalorijos, jis yra visiškai lieknas, gal net per daug? O aš ta laimingoji, kuri tunka neskausmingai, nes kalorijų neskaičiuoja. “Kalorijos – viens iš tų dalykų, kurie gyvenimą daro gražesnį”- sakau aš. Pasakoju jam, kaip Sicilijoje … Skaityti toliau
Read more
Jie dygsta visur, nes paukščiai juos sėja. Kakojimo būdu. Net ant kieme padžiautos Senelio maikės bando pasėt, palikdami violetines dėmes.
Dabar kai žydi, jie atrodo gražiai su baltais horizontaliais skėčiais, o kvapas vieniems patinka, kitiems ne. Kuriems patinka, vadina sambuka, kuriems nepatinka – bezdu.
Šeivamedžio žiedų sirupo pirmą kartą pasidariau … Skaityti toliau
Read more
Kai prieš kelias dienas rašiau apie valgomus žiedus, dar tos knygos nebuvau mačiusi, bet pasirodo ne tik Boiliui su Marijotu būna, kad mintys skraido lygiagrečiai. „Kartais atrodo, kad gėlės – tai tiktai aukštosios kulinarijos produktas, namie visai neįmanomas“,- rašo toj knygoj. Na, atseit, gėlių valgymas – gryns išsidirbinėjimas. Cha! … Skaityti toliau
Seniau galvojau, kad vieninteliai valgomi žiedai yra kiškio kopūstų. Ankstyvais pavasariais pasiraškydavau jų į puokštelę ir paskui niam-niam nurupšnodavau. Kitus žiedus pradėjau valgyt, kai užėjo badmetis, ui, tai yra ne, kai akiratis prasiplėtė. Darbo netekimas, galiu jum pasakyt, labai stipriai plečia akiratį.
(Ištardymas Lauros, kaip žmogui ateina mintis parašyti knygą apie sraigių valgymą.)
Kaip pirmą kartą paragavai sraigių? Ar jų skonį galima su kuo nors palyginti?
Pirmą kartą sraigių paragavau, nusipirkus iš prekybos centro. Jos jau buvo paruoštos, t.y. su česnakiniu sviestu sudėtos į kriaukleles, beliko tik pasišildyti. Rimtesnis „paragavimas“ įvyko gal … Skaityti toliau
Read more
Jau visa savaitė gyvenu normalaus žmogaus gyvenimą, tai yra kasdien vaikštau į darbą, pagal laikrodį išlekiu pietauti, pagal laikrodį sugrįžtu, o lygiai 16.00 NUIMU KASĄ. Sužinojau tokį įdomų dalyką: jei į kasos aparatą nori įmušti 15 litų, tai būtinai po jų turi paspausti “kablelis nulis nulis”, nes kitaip įsimuš tik … Skaityti toliau