Moliūgo – lęšių košė

Didžiausias moliūgo minusas – kad jis toks beprotiškai didelis. O mūsų namuose gerbėjų turi neitin. Mane tai moliūgas turi. O aš turiu jį. Atsinešu ant virtuvės stalo, nuplaunu šonus, prapjaunu, grožiuos geltonumu… kartais sukramtau šmotelį be nieko, kartais kažką gaminu. O jo vis yra ir yra. Ir visus nervina, kad stovi čia toks didelis ant virtuvės stalo.

Nu bet sakykit, kur man jį laikyt? Ankstesnį vartojau vartojau po gabaliuką, bet viso neįveikus išsprukau iš namų atostogaut, namiškiai tada išgabeno vargšiuką į kamarą ir padėjo ant grindų, kur tas manęs belaukdamas susmego ir prileido balutę… grauduma… taip ir sulindo pirštai, kai bandžiau perkelti jį į bioatliekų kibirą…

Nu dabar kitą laikau ant virtuvės stalo. Visi pietums agurkienės ar kopūstienės, o aš – moliūgienės. Gerulis.

Moliūgo – lęšių košė

• 1 svogūnas
• 2 skiltelės česnako
• 2 šaukštai aliejaus
• 1 morka
• gabalas moliūgo
• 2 saujos geltonųjų lęšių
• druskos, džiovintų prieskoninių daržovių
• žiupsnelis aitriosios paprikos miltelių
• sviesto arba grietinės, arba balzaminio acto

Aliejuje pakepti susmulkintą svogūną iki skaidrumo, sudėti smulkintą česnaką ir dar šiek tiek pakepti. Sudėti mažais kubeliais pjaustytas morkas, truputį didesniais kubeliais pjaustytą moliūgą ir lęšius. Padruskinti, užpilti vandeniu, įdėti džiovintų prieskoninių daržovių ir virti apie 20 min. Naudoju geltonus arba oranžinius lęšius, nes jie visiškai suverda, priduodami košei tvirtumo – ne šiaip maistelis nučiuožęs į skrandį ir palikęs klausimą “ar aš čia valgiau ko ar ne?”, bet patiekalas, kuriuo pasisotini.

Ir moliūgas dalinai suverda.

Pabaigoj labai tinka aitriosios paprikos milteliai.

Tinka ir su sviestu, ir su grietine, ir su balzaminiu actu.

• Tweet
• Buffer
• Pin It