Lebija Charkalija

Virtualiose erdvėse yra daug lobijo receptų ir daug jiems prigiedotų ditirambų. Pirmiausia užmačiau pas Davidą, paskui dar daugybėje vietų, subendrinau, atpažinau esmę ir šiandien materializavau savo virtuvėj ant savo petelnės.

Taigi apie esmę. Lobijo – gruzinų nacionalinis patiekalas. Kai tik kuriame nors tinklaraštyje paskelbiamas lobijo receptas, tuoj ten suskrenda komentatoriai, pranešti, kad jis yra neteisingas, nes kitaip darydavo jų babunės, anytos ar giminaičiai iš Gruzijos, arba pusbroliai, kada nors buvę Gruzijoj ir dėl to dar tikresni gruzinų virtuvės ekspertai. Iš tiesų, tai gali būti šiltas arba šaltas patiekalas, gali būti pliurė su ištirpusiom pupelėm arba ne, gali būti su bulvių koše arba ryžiais, arba mamalyga, arba su grybais, arba be viso to… Tik negali būti be pupelių, nes pats žodis “lobijo” gruzinų kalba reiškia pupeles. Dar keli beveik visuose receptuose pasikartojantys ingradientai – graikiški riešutai, svogūnai, česnakai ir kalendra.

Beje, populiarusis gruzinų prieskonis “kinza” ir yra kalendra. Kažkada pas draugę inspektuodama jos daržą, užmačiau augant. Ji sakė, kad rinks sėklas, bet šios dienos gruziniško patiekalo proga nulėkiau pas ją lapų, užtikau užkėlinėjančią vartus, nes ruošėsi išvykti, bet dar spėjau kuokštą kalendros išprašyt ir iškart supratau, kodėl ji vadiname blakine kalendra. Kvapas specifinis. Nu kaip tuomet, kai sode bevalgydami avietes netyčia perkandame vabaliuką.

Bet lobijo be kalendros būtų netikras.

Ir dar yra vienas esminis dalykas: pupelės negali būti konservuotos, nes tuo absoliučiai įžeistume gruzinų virtuvę, o gal net visą tautą.

• 250 g raudonųjų pupelių
• 3 svogūnai
• 4 skiltelės česnako
• 2-3 šaukštai aliejaus
• 100 g graikiškų riešutų
• sauja šviežios kalendros
• saujelė petražolių
• maltų raudonųjų pipirų, maltos kalendros sėklų, druskos

Pupeles išvirti. Geriau, jei užmerktos iš vakaro, o jei ne – virti ant lėtos ugnies kartkartėm papildant šalto vandens. Verdant galima įmesti petražolės ar kalendros stiebelių, kurie pernelyg grubūs panaudoti kitaip.

Aliejuje pakepinti svogūną. Paskui ten pat sudėti česnaką, nusunktas pupeles, kapotus graikiškus riešutus, prieskonius, druską, kapotas kalendras ir petražoles. Šiek tiek pakaitinti viską kartu. Pagal kitą versiją – kapotus žalumynus sudėti pabaigoje – kaip nuspręsite.

Kad šis lobijo variantas vadinasi būtent Charkalija, sužinojau iš Davido. Anot jo, šis pavadinimas naudojamas Vakarų Gruzijoje, kur kalbama megrelių kalba (o gal dialektu). Charkalija reiškia jūros akmenėlius, ir tai rodo dar vieną ypatumą – šiame lobijo pupelės nesuvirę į vientisą tyrę, o išlaiko formą.

Apdeitai, parašyti sekančią dieną:

Lebiją charkaliją antrą dieną valgau viena pati.
Ponui Didžiajam Ekspertui nepatinka “keistas kvapas” (šviežia kalendra).
E. pasakė, kad nemėgsta pupelių, nesuprantu kaip tai, nes mūsų namuose pupelių nemėgstu aš, bet atrodo nuo šiol aš jau vėl mėgstu, bet nemėgimą paveldėjo ji.
Išrankusis yra Išrankusis:
– Kodė pupelės tokios raudonos?
– O jei būtų baltos, valgytum?
– Ne.

Kadangi valgau jas antrą dieną (vietoj guliašo, katras manęs nė trupučio nedomina, bet anie nori “normalaus” maisto), papildžiau lebiją charkaliją grybais: pakepinau pievagrybius aliejuje, sumaišiau su pupelių skanėstu ir gavau skanėstą plius.

• Tweet
• Buffer
• Pin It