Žuvienė iš smulkių žuvelių
Ryžas kaimynų Ozis vaikšto patvoriu, uostydamas žemę. Šiandien toj žemėj neišdygo joks ešeriukas. Vakar buvo, užvakar buvo, šiandien nėr… Ozis nežino, iš kur tam patvory ešeriukai. Turbūt galvoja, kad tai iš dangaus jam siunčiamas apdovanojimas už grožį ir šaunumą.
Kaimynė apie ešerius nieko nežino. Sako: tas katinėlis kažko nieko nebeėda. (Jeigu cituoti tiksliau, tai vadina jį “Tas Bruds”)
Ryžam kaimynų Oziui atitenka smulkusis žvejybos laimikis, permetamas į jo kiemą per tvorą.
O kartais iš smulkių žuvelių, ypač iš ešeriukų, Ponas Didysis Ekspertas verda superžuvienę. Jo super receptas.
Žuvienė
- apie 1 kg smulkaus žvejybos laimikio: ešeriukai, karosiukai, raudės ir pan.
- 3 bulvės
- 1 morka
- 1 svogūnas
- prieskoninio daržovių mišinio sriuboms
- sauja smulkių makaroniukų
- saujelė krapų ir petražolių
- druska, pipirai
- 50 g sviesto
Žuvelės išdarinėjamos, nuskutami žvynai, būtinai pašalinamos žiaunos. Užpilamos 2-3 l vandens ir išverdamos. Išgriebiamos. Į sultinį dedamos gabaliukais supjaustytos bulvės, morka, visas nepjaustytas svogūnas, prieskoninių daržovių mišinys sriuboms. Druska.
Kai virtos žuvys kiek pravėsta, nuo jų kiek įmanoma nurenkama mėsa. Reikia bent minimaliai nusimanyti apie žuvies skeletą, kad išrinktume gabalėlius be kaulų ir be ašakų. Kaulus išmetame, mėsą pasidedame.
Kai bulvės išverda, iš sriubos išgriebiame svogūną ir išmetame. Įberiame smulkių makaroniukų. Sudedame nuo kaulų nuimtą žuvies mėsą. Po kelių minučių įberiame smulkiai supjaustytų petražolių ir krapų. Užgesiname ugnį po puodu. Užmalame pipiro. Įmetame gabaliuką sviesto.
Super. Pono Didžiojo Eksperto džiaugsmas ir pasididžiavimas.
Gera, paprasta, elementari žuvies sriuba. Dėkui moterie… 😉
P.s.: žuvienė verdama be jokių makaronų.
elementari žuvienė – be makaronų. Daugybę metų ją be makaronų ir virdavome. Bet naujas receptas tuo ir naujas, kad yra koks nors anksčiau nebuvęs elementas. O makaronai čia tinka. Ot jei pažinotum Paulių, jis tau paliudytų.
Viskas gerai Dalyte, kaip praktikuojantis žvejys-mėgėjas, esu valgęs ir gaminęs įvairių žuvienių ir žuvies sriubų. Esu netgi valgęs “žuvienę” su dešrelėmis ir grybais… 🙂
bet kaimynų katiną paslapčia šert tai labai negražu. Aš tai pykčiau
Mes kai katiną turėjome, už tokį dalyką nebūtume pykę, tai ir nesijaučiame ką nors bloga darantys.
Jei nieko blogo, tai galima ir šeimininkams pasakyti, ko tas katinas toks nevalgus pasidarė 🙂
O aš tai pykčiau, nes maža kas – gal susirgs, gal netinka jam toks maistas, o kas veterinarui mokės?
Ai, nu dabar tai ir kaimynė žino. Kai pasiguodė, kad “Tas Bruds nebeėd”, tai ir atskleidėm dangiškų ešerių paslaptį. Čia pas mum katinai truputį kitokį gyvenimą gyvena, vaikšto kur nori, ėda ką randa, o pas veterinarus jų niekas nevedžioja.
Jeigu su kaimyne nuomonės sutampa – tada jokių problemų 🙂