“Ar numirusiems galės keltis?”

Kariūnai varstėsi savo pričindalus ir ruošėsi mūšiui. Jie buvo rimtais (vatiniais?) chalatais ir metaliniais šalmais. P. S. Žinovai pataiso: Tie chalatai tai pošarviai, ir prikimšti vilnos, sveria virš 10 kg.

Aplinkui bimbinėjo vienas kitas kryžiuotis ir tuntas metraštininkų su 21 amžiaus pradžios fotoaparatais, kurie į veiksmo vietą pateko per laiko kilpą, esančią takiuke tarp šaltalankių. O, žiūri, žiemgaliai! Tuoj puolė fotkinti ir klausytis kas kalbama.

“Stosim dviem gretom, o paskui žiūrėsim, arba pilvus išriesim, arba į dešinę “

“Po trijų kartų būsim numirę.”

“O numirusiems galės keltis?”

“Pas mus vienas nuogas, jam tik į galvą galima dėti, kitur jis nuogas”

“Nado vsio po čestnomu”.Čia žiemgaliai išsirikiavę į dvi gretas. Į priekį žengė bildėdami kirviais, riaumodami ne savo balsais, o kurie ėjo antroj gretoj, tai dar pamekeno kaip ožiai. Viską matėm, viską nufotkinom.

Moterys stebėjo veiksmą su ąsočiais rankose. O visai pamiškėj – taikusis žiemgalis.

Man kol kas neaišku, ar kryžiuočiais rengiasi tie, kurie, jiems idėjiškai prijaučia… bet iš kur čia galėtų tokių būti?

Kovai prasidėjus, kai kurie suvirto ant žemės. Nespėjau suprasti, ar jiems jau buvo trys kartai, ar čia tokia taktika, nes suvirtę jie painiojosi po kojom ir griovė iš rikiuotės kitus.Po mūšio prisikėlė ir susitarė, kad dar biškį pasikaus iš naujo. Kirviais ir kalavijais tai jie mojavo labai iš rimtųjų, tik pyškėjo skydai ir metaliniai šalmai.

Buvo tokių, kurie apsidabino lapėmis, oi, tai yra vilkais, ir tik stebėjo. Net nefotkino. Mes, metraštininkai, visą darbą turėjom nudirbti.

Tai buvo paskutinio žiemgalių sukilimo ir Garuozos šilo mūšio paminėjimas.

• Tweet
• Buffer
• Pin It