Žagarė, vidurnaktis iš 15-os į 16-ą
1. Ledas dar tvirtas. Ant jo tilpo į ledo luitus įsmeigta Lietuvos vėliava ir daug žmonių. Bet kai sulipo dar daugiau žmonių, ledas trakštelėjo. Todėl nors ketinome visi kartu nusifotografuoti, paskubom nešėm mieles į krantą.
2. Grojo gyva muzika. Žagarėje, 260 km nuo Vilniaus, vidurnaktį iš vasario 15-os į 16-ą ant ežero kranto grojo gyva muzika. Normaliai. Su įgarsinimu. O ką?
3. Grupė žmonių maudėsi eketėje. Šią dieną ir valandą vanduo turi ypatingų savybių, todėl maudytis eketėje yra labai gerai.
4. Lijo.
5. Vienas iš organizatorių apšilimą bėgo su celofanine tūta rankoj. Paskui prie jo visi lindo bučiuotis. Aš irgi, bo pagalvojau, turbūt gimtadienis. Nors nežinau, teisybė, ar ne.
6. Ant ežero kranto stovėjo indėniška pirtis. Išlindę iš eketės, lindo į ją. Negaliu pasakyt, kiek žmonių tokioje pirtyje telpa, bet visi labai faini. Per tirštą garą jų veidų nesimatė. Bet fainumas matėsi. Visi plėšė dainą: “šis gyvenimas kitoks. Reikia būti savimi!”
7. Šokimas į eketę buvo kartojamas maždaug 5 kartus. Tie, kurie nesimaudė, fotkino. (čia matote Jono Jurevičiaus foto, nugnybtas iš feisbuko)
8. Maudynių dalyviai buvo registruojami. Kas bus su tuo sąrašu, nežinau. Bet galvoju, gal nieko, nes pvz. vasaros maudynių dalyvių sąrašas vis dar tebėra mano vasariniame sulijusiame sąsiuvinuke… na ir… nieko.
9. Buvo bulvės, keptos ypatingu būdu – katile. Persluoksniuotos su žarijomis. Kiekviena bulvė suvyniota į foliją. Kas jų tiek suvyniojo, kas kepė žarijose, kas atnešė druskos ir sviesto? “Organizatoriai”,- sakė viena iš jų, o jos plaukai nakties tamsoje, laužo šviesoje atrodė mėlyni . Buvo gardžios, tirštos, šildančios sriubos, virėjas visiems įpildavo po samtį. Sriuba vadinosi “šernienos”.
10. Klausims. Ar yra pasaulyje kita tokia vieta, kur visa tai būtų įmanoma?
Kietuoliai, šaunuoliai, linksmuoliai !!!