Vyšnių pyragas vyšnių savaitę

Neberadau namuose migdolų. Negi namiškiai bus suradę ir sulikvidavę, kol aš visokius malonius savaitgalinius nuotykius patyrinėjau? Visų nepasakosiu, bet kai ką tai tikrai pirmą sykį gyvenime patyriau: mudvi su Jelena, tvarkingai laukiančias pakeleivingos mašinos, įsodino į policijos belangę (prie sėdynių yra tokios kilpos, tiksliai nežinau kam, bet spėju, gal ten antrakius prirakina). Mūsų nerakino, pasakė, kad policija ne tik baudžia, bet ir padeda, ir pavežė kur mum reikėjo, o belangiame salone visu kokybišku garsu skambėjo daina Milijon alych roz…

Na ir daugiau visokių malonių nutikimų.

Bet grįžus namo neberadau migdolų. Žinoma, galėjo būt ir taip, kad jų ten išvis nebuvo. Migdolai ne pelėsiai kokie ir nesiranda savaime, reikia nusipirkti ir pasidėti. Gal nebuvau nuspirkus. Bet kad nebuvo, tai tikras faktas.

Todėl nebegalėjau daryti suplanuoto pyrago su migdolais. Teko improvizuoti su aguonomis.

Nerašysiu kiekių, nes neatitaikiau tobulai, ir pyrago pagrindas gavosi minkštesnis, negu norėjau, o kiti sluoksniai, nors gavosi tobuli, bet nepasvėriau dedamų produktų. Aguonos tiko gerai, po vyšnių rūgštumėlio ir varškės švelnumo visai smagu buvo gaudyti po burną grūdelius, kiekvieną perkandinėjant.

Pagrindui:

  • sausainių iš pakelio
  • sviesto
  • aguonų
  • pieno
  • medaus arba cukraus

Vyšnių sluoksniui:

  • vyšnių be kauliukų
  • cukraus
  • želatino

Varškės sluoksniui

  • varškės
  • grietinės
  • cukraus
  • vanilinio cukraus
  • želatino

Šokolado papuošimui.

Aguonas supyliau į karštą pieną, truputį paviriau ir palikau išbrinkti. Sugėrė visą pieną, bet pasiprašė saldumo. Kai įdėjau medaus, šiek tiek suskystėjo vėl. Sumaliau, sumaišiau su trupintais sausainiais ir tirpintu sviestu. Išklojau formą maistine plėvele, sudėjau aguonų-sausainių masę ir įdėjau į šaldytuvą.

Vyšnioms išėmiau kauliukus, taip atsirado sulčių, kuriose išbrinkinau želatiną, užkaitinau kol ištirps, tada ten pat sudėjau vyšnias su cukrum ir trumpai pakaitinau neužvirinant. Sudėjau ant aguonų-sausainių pagrindo, bet man atrodė, kad per daug skysčio, tai dalies skysčio nedėjau, supyliau į atskirą dubenėlį kaip paprastą žele.

Varškę su grietine, cukrumi ir vaniliniu cukrumi išsukau smulkintuve (užkaito, nabagėlis). Želatiną išbrinkinau mažame kiekyje vandens, pakaitinau kad ištirptų, supyliau į varškės-grietinės masę, tada viską – ant vyšnių sluoksnio, uždrožiau viršum šokolado, ir vėl į šaldytuvą (kuris šiom dienom burzgia nenutildamas, nabagėlis).

Pyragas turėjo važiuoti į sostinę pas vieną ypatingą asmenį, bet netikėtai nebeliko žygūno, kuris žadėjo nugabenti, o keliauti autostopu pyrago neišleidau, kad nenutiktų kaip kokiam pagrandukui, kuris ridinėjosi dulkėse, kol jį apgraužė žvėrys.

Tai patys valgom, E. savo drauges vaišina.

One thought on “Vyšnių pyragas vyšnių savaitę

  • 2010/07/14 at 17:07
    Permalink

    Ajajai, kaip gundo. Permirkęs aguoninis biskvitas, vyšnios ir lengvutis varškės-jogurto kremas. Laukiu nesulaukiu recepto! : )

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

Facebook Like Button for Dummies