Virtieniai su bulvėm, galuškos su česnaku – Ukraina!
Kol nepažinojau nė vieno ukrainiečio, net nepagalvodavau, kad į virtienio vidų galima dėti bulvių košę.
Ech, kol nepažinojau vieno ukrainiečio, daug ko nepagalvodavau, nežinodavau ir nebuvau patyrus. Nors ir mokėjau tokią dainą “ty že menia pidmenula, tačiau nebuvau valgiusi virtų kukurūzų burbuolių, nežinojau, kaip auga graikiški riešutai, o į barščius nedėdavau kopūstų.
Dabar apie Ukrainą žinau tiek daug, kad užpernai net straipsnelį buvau parašius į vietinį laikraštį. Ukrainoje, žinokit, labai pigūs traukiniai, žmonės širdingi, kaimo namus vadina chatomis, jų viduje visas sienas nukabina kilimais ir nuotraukomis, paršiukus pravardžiuoja Borkomis, daržuose augina moliūgus, o graikų katalikų cerkvėse neapsakomai gražiai gieda. Gatvėmis tebevažinėja žiguliukai, kartais – vežimai, traukiami arklių, juose sėdinčios babunytės plepa mobiliais telefonais, o visas nerusiškas mašinas ten vadina vienu žodžiu “inomarka”, tas reiškia – užsienietiška.
Ukrainoje verda labai skaniai. Mėgsta vieni pas kitus ateiti pavalgyti. Išvis, vasaros metu stalą pasistato lauke po trešne, o virtienius dažo į grietinę ir užsigeria samogonu, kurį vadina KVN, kas iššifruojama “konjak, vygnanyj nočju”.
Ech, Ukraina…
Virtieniai, barščiai, galuškos, naminiai makaronai, sūdyti lašiniai, naminis pomidorų padažas, vyšnių kompotas, paprika ir baklažanai, kepintos saulėgrąžus, o taip pat naminis saulėgrąžų aliejus…
Virtieniai su bulvėmis
tešla:
- miltai
- vanduo
- 1-2 kiaušiniai
- druska
Įdaras:
- virtos bulvės
- šviežūs arba sūdyti lašinukai (tik ne rūkyti)
- svogūnas
- druska
- kiaušinis (nebūtinai)
- krapai (nebūtinai)
Užpilui:
- lašinukai
- svogūnas
- grietinė
Suminkyti tešlą, suvynioti į maistinę plėvelę ir palikti bręsti, kol ruošime įdarą.
Įdarui bulves išvirti ir dar karštas sugrūsti. Smulkiai supjaustyti lašinukus ir pakepinti. Kai atsiras riebalų, į keptuvę suberti smulkiai pjaustytą svogūną ir viską maišant kepinti, kol apskrus svogūnas ir apspirgės lašinukai. Viską supilti į bulves ir išmaišyti. Padruskinti. Paragauti. Paprastai būna jau taip skanu, kad norisi kabinti ir kabinti. Galima dar įdėti kiaušinį – Ponas Didysis Ekspertas paprastai deda, o aš burbuliuoju – kam reik?
Tešlą sugnaibyti gabaliukais, iškočioti labai plonai ir įdėjus įdarą apspausti. Smulkiai visą procesą esu aprašiusi koldūnų temoje.
Virtienius virti pasūdytame vandenyje, o kol virs, pasidaryti dar vieną porciją keptų lašiniukų su svogūnais ir užpilti juos ant išgriebtų virtienių, dubenį uždengus ir pateliuskuojant, kad riebaliukai pasiskirstytų tolygiai.
Valgant dar užsidėti grietinės.
Galuškos su česnakais
- tešlos kaip virtieniams
- spirgų-svogūnų užpilo kaip virtieniams
- česnakų, druskos, vandens
Iš tiesų, galuškos tai tas pats, kas mūsiški skryliai: suminkai tešlą, plonai iškočioji, supjaustai rombais, išverdi…, o ir pakepinti lašinukai ir svogūniukai – mums dalykas įprastas.
Visas ukrainietiškas cinkelis – tai česnakų padažas. 2-3 skiltelės česnako sugrūdamos, sumaišomos su druska ir užpilama šiek tiek vandens. Turi gautis ne kaip košė, bet kaip skysta koncentruoto skonio sriubytė. Šakute pasmeigiame galušką, jau aplipusią spirgais ir svogūnais, padažome į česnakų padažą (kuris paduodamas kitame dubenėlyje), ir opa į burną. Uch!!! Tai bent!
hm… matai kokia ta Ukraina 🙂 Mano vyras amerikonas pries kokius 3 metus buvo Ukrainoje, sake idomu buvo! O as vis galvojau ko jis i Lietuva nelabai nori vaziuot :):):):)
Kaip man patinka šis puslapis…
Virtiniai su bulvemis ir barsciai su raugintais kopustais nuo vaikystes mano vieni megstamiausiu patiekalu. 🙂 Ka jau ka, bet skaniai gaminti ukrainieciai moka.
Virtinius su bulvių koše atradau pas uošvienę, o va galuškas pas Dalia!
Virtinius su bulvių košę tai mažens žinau nes vyrė mama, jie man labai patiko ir dabar patinka. Dar mama virdavo virtinius su tarkuotų bulvių įdaru ir tai sakė jog mano tėvas iš kažkur sužinojo. Jie labai man patinka ir dabar išmoko žmona gaminti ir dar teko jų valgyti Dzukijoje pas tetą tik ten buvo dėta puse tarkuotų bulvių įdaro ir kita pusė malta mėsa – irgi buvo skanu!
oho, su tarkuotų bulvių įdaru! Net neįsivaizduoju, kaip ten gaunasi. Stanislovai, o gal gali sušnipinėti ir nufotkinti?
Dėl tų virtinių su tarkuotų bulvių įdaru: paimame bulves ir sutarkuojame per smulkia tarką kur cepelinams, tarkuotiems blynams ir truputi skysti nupilame bet nenuspaudžiame. Keptuvėje paspirginame svogūną, lašinukus ar šoninę ir suverčiame tarkius, patroškiname, pridedame prieskonių ir įdarą atvėsiname. Darome virtunukus, verdame ir valgome su grietinę ar grietinės-sviesto padažu, galima ir su spirgučiais. Kaip kas mėgsta. Stebuklų nėra daromi kaip ir visi virtinukai o dėl skonio gal kam ir nepatiks juk kiek žmonių tiek skonių. Man labai patinka virtiniai su varške, tokie dideli užraityti su sviesto-grietinę užpilti, skanumėlis. Pvz. man labai patinka kraujiniai vėdarai, dar skanesni kitą dieną supjaustyti storom riekėm ir pakepinti ant taukų o vaikai nevalgo gal tas žodis – kraujas. Tas pats ir su sriuba su krauju Juka, mano krašte nedarydavo o uošvijoje vyrė ir aš pradėjau valgyti o švogerio žmona ne, gal todėl kad riebi.
Jaunimas rašo kam daryti jei galima nusipirkti bet tai visai kitas valgis negu pirkti. Tiesiog nesuliginamas o rasti laiko turi kiekviena moteris nes tai tikrai atsipirs… nereiks išmesti o jei ir liks pakepinti dar skanesni. Reikia tik nebijoti daryti, eksperimentuoti, improvizuoti, juk jei valgome kavinėje ir patiekalas patinka tai galima nuspėti iš ko jis susideda ir galima namie jį pasigaminti, kad ir ne 100 procentų pavyks. Nesigaus iš pirmo karto, išeis iš antro ar trečio! Taip į mūsų menių atėjo patiekalas kaip Žemaičių blynai tik viduje ne mėsa o varškės ir fermentinio sūrio įdaras užpiltas grietinės-sviesto padažu ir vadinosi Suvalkiečių kotletas ar kažkaip panašiai.