Virti varškėčiai (sirnikai)

Penktoj klasėj per darbų pamokas mokydavomės virti visokius šlykščius valgymus: duoną sutepėm lyg kokį tortą kelių rūšių užtepais,suslėgėm ir paskui gražiai pjaustėm, bet kadangi juose buvo virto kiaušinio, kurio aš nekenčiau, tai buvo fui fui. Į virtų varškėčių  tešlą mokytoja kažkodėl liepė pridėti cukraus, ir vėl buvo fui fui. Perpjaudavom virtus kiaušinius, išimdavom trynius, sumaišydavom su visokiais priedais ir vėl tarp baltymų sudėdavom. Kadangi nemėgau virtų kiaušinių, man vėl buvo fui fui, nors mokytojai dėl to vienodai rodė.

Teisingus varškėčius virti išmokė mama. Cukraus juose nepriklauso, o jei Ponas Didysis Ekspertas varškės patiekalo be cukraus nepripažįsta (ot keistuolis, ar ne?), gali jo sėkmingai pasibarstyti į savo lėkštę.

Virti varškėčiai

kiekiai apytiksliai

  • 500 g varškės
  • 2 kiaušiniai
  • žiupsnelis druskos
  • 200 g miltų

Varškė pakeliuose dažniausiai būna pernelyg šlapia. Reikia atminti tokį dalyką – kuo daugiau varškėje skysčio, tuo daugiau teks dėti miltų, kad tešlą galėtų normaliai suminkyti. Kuo daugiau miltų, tuo kietesnis rezultatas. Todėl geriau rinktis varškę maišeliuose ar kokiais nors briketais. Tačiau šiaip jau varškėčiai yra labai atlaidūs, kokią varškę benaudotume, gausis vistiek neblogai.

Varškę reikia ištrinti su druska ir kiaušiniais. Įberti miltų, suminkyti. Padalinti į kokias 4 dalis ir kiekvieną dalį suvolioti į pailgą volelį. Tešla tebeturi šiek tiek lipnumo, todėl ant kočiojimo lentos reikia pasipilti miltų, kuriais padengti tešlos paviršių, kad neliptų prie rankų nei prie stalo. Tešlos volelį peiliu supjaustyti gabaliukais. Pjauti ne “džyru-džyru” judesiu, bet “spust – ir atstumiam”.

Puode užvirinti apie 3 litrus vandens, jį pasūdyti. Po vieną sumesti tešlos gabaliukais, retkarčiais pamaišant mediniu šaukštu. Virti atidengtame puode. Varškėtukai tik sumesti į puodą nuskęs, bet po kurio laiko išplauks į paviršiaus. Dugne liks nebent koks lūzeris, prilipęs prie dugno, dėl visa ko prasukam per dugną mediniu šaukštu.

Po išplaukimo į paviršių pavirti dar kokias 3 minutes. Visus išgriebti ir užmesti gabaliuką sviesto.

Valgyti karštus su grietine ir/ar sviestu.

Jei vienu prisėdimu neįveikiami, nuostabiai skanūs būna paskui pakepti ant keptuvės.

35 thoughts on “Virti varškėčiai (sirnikai)”

  1. Nepažįstu tavo mamos, bet viens prie vieno ir aš taip varškėčius darau. 🙂 Cukraus nededu, valgau su grietine, o mano vyras ant tos grietinės cukraus visada pasibarsto. 🙂

  2. O man varškėčiai be cukraus -ne varškėčiai 🙂 Bet šiaip gerą darbų mokytoją dar turėjot, mūsiškė visada prasirgdavo per kulinarinę dalį, bet niekada per mezgimus ir siuvimus, kurių aš nekęsdavau

  3. “Ežiukai”! Kaip pasiilgau, ačiū už priminimą 🙂

    Iš pasakojimo apie “skanias” darbų pamokas prisikrizenau 😀

  4. Asta, kad varskeciai taptu eziukais, tai dar per tarkos isvirkscia puse perridenti reikia 🙂

  5. Nu ne, kad varškėčiai taptų ežiukais, į juos visų pirma varškės reikia nedėt, o tik paskui per tarką rident!
    O šiaip – varškėčiai tikrai yra fui fui, bet pas mus visi visada į juos deda cukraus. Tai gal reikia šituos tikrus pabandyt?
    O net jei ir nebandysiu – tai bent paskaityt smagu 🙂 Nu man šitas rašymo stilius tai nerealus, taip ir laukiu kasdien naujų įrašų 🙂

  6. Patiko pjaustymų apibūdinimai: tikslu ir aišku 🙂
    Mano mamos varškėčių recepte tik varškė, miltai ir vanduo.

  7. Pas mus tuos per tarką pervarytus (ir be varškės) vadindavo abriedukais.

  8. ‘Dugne liks nebent koks lūzeris, prilipęs prie dugno’ =>> Oi pralinksminai! Man varskeciai irgi – butinai SU cukrum.

    Musu darbu mokytoja kazkada buvo sugalvojusi virti agurku…uogiene. Laimei, laboratorinem pelem patapo paraleline klase, atejus musu pamokai ideja buvo ‘pamirsta’. Prisimenu, bandem berniukams paskui ta ‘uogiene’ sumaitint, bet nelabai pavyko.

  9. Jūsų darbų mokytoja – žmogus su polėkiu! O jūs jai sparnus taikėtės surišti 🙂

  10. Pritariu Ponui Didziajam Ekspertui, kad varskeciai turi buti su cukrum!!!! Cia tas pats kas arbata be vandenio :DDD jeigu varskeciai be cukraus :DD
    Ir dar be to reik pasidaryti laaaabai laaaabai saldu padaziuka is sviesto ir grietines.
    Viskas tiek uzsinorejau, kad teks virti ateinaciom dienom 🙂
    Aciu uz saldu priminima 🙂

  11. stiklinės tai būtinai reiks, o paskui maišydama matysi, greičiausiai dar kokių 2-3 šaukštų. Varškėčiams sunku iš anksto tiksliai pasakyti miltų kiekį, nes varškė būna skirtingo drėgnumo.

  12. Ačiū tau už tokį nuostabų receptą. Nes nesu gera virėja, tai vis padarydavau tai per kietus tai per minkštus. ir niekas nevalgydavo. O dabar gaunas purūs, minkštučiai, ir nuostabiai skanūs. Visa šeima lapnoja, net ausys linksta ir prašo dar išvirti kada. Ačiū :)))))

  13. Aš irgi pritariu p. Daliai jog varškėčiai turi būti nesaldus, galima įdėti cukraus tik tuo atveju jei varškė rūgštoka. Aš nuo mažens nemėgstu saldžiai ir čia p. Indre nesupras, man atrodo kai gaudavom ligoninėj tą arbatą tai tiek ji buvo saldi kad negalėdavai gerti, tiesiog gerklę degindavo tas saldumas.

    Aš ne prieš cukrų, valgau pyragus, tortus, spurgas bet spurgos be cukraus skaniau – jei perku spurgas tai tiesiog nupučiu cukrų. Per tą cukrų buvo pirmas vedybinis barnis kai žmona pridėjo į varškėčius cukraus, dabar deda jei tai reikalinga.

  14. Aš prie tų, kurie nededa cukraus į varškėtukus. Nes virtus varškėčius vadinu varškėtukais. O va kepti varškėčiai, tai tik saldūs turi būti.
    Beje, ežiukus, abriedukus,arba kaip pas mus vadina birbyzus galima daryti ir su varške, būna minkštesni, o va skryliai(pas mus lazankės)tai jau be varškės , nes turi būti kieti.
    Na, čia aš tik iš savo varpinės,:)(virtuvės)

  15. Koks saldus pirmas vedybinis barnis 🙂
    Birbyzai tokio žodžio nė girdėjuis nebuvau. Įdomu iš kokio krašto bendravarde esi?

  16. Tiesą sakant, nežinau iš kur tie birbyzai, pati augau Jonavoj, o mama buvo tikra dzūkė iš Alytaus,tai ir nežinau ar čia dzūkiškai, ar Jonavietiškai? 🙂

  17. ir mes birbyziukais vadindavome, o tik veliau kai virdavau savo vaikams tai jau vadindavau “eziukai” 🙂

  18. labai geri, purus varskeciai – rekomenduoju. Tik pati dar cukraus i tesla idedu.

  19. Ir aš taip darau varskecius. O eziukus darau be varskes, per vidine tarke , o ishvirus uzpilu spirgiukais

  20. Mmmm!!! Isejo tobulai! Net mociute, kuri savaip daro varskecius ir nepripazista kitokiu, isgyre!

  21. Sveikos, ieskojau varsketuku recepto, kad pasitikslint sudedamasias dalis (Savo metinukui leliui pietukams). Dariau pagal recepta, tik dejau labai mazai miltu. 1 pakelis varskes (180g, 9proc), 1 nedidelis kiausinukas ir 4 arbatiniai sauksteliai su kaupais miltu. Su sakute issukau viska ir su sauksteliu pirstu nubraukdama suleidau i verdanti vandeni. Issiviriau viena paragaut, ogi super 🙂 minkstutis, skanutis, tik rugztokas. Beliko laukt kolmazylis atsikels po pietu miegelio 🙂

  22. Ka tai reiskia sirnikai-sudnikai?:))) Jei esi ruske tai ir rasyk ruskai..tikras durniu laivas raso net kalbos nemokedami..

  23. Mes irgi tokius darom, tik naminis pavadinimas šio patiekalo kažkodėl cik cik cik 🙂 gal, kad aiškiau namiškiams būtų kokie varškėčiai. Ir visada sūrūs, negaliu pakęsti saldžių varškinių lietinių ir daugelio saldžių varškinių patiekalų. Man varškė rimtas reikalas, o ne desertas kažkoks. Galima su grietine, grietinės – sviesto padažu, į tešlą skanu įmaišyti peletrūno ir/ar mėtos.

  24. Nebuvo jūsų darbų mokytojos siūlomi patiekalai šlykštūs. Aš savo gimtadieniui net galvoju pasidaryti ne saldų, bet būtent tokį užkandinį tortą. O kad kiaušinių nemėgote – taigi ne mokytoja dėl to kalta 🙂
    O dabar einu ruošti virtinukų – tinginukų pagal Jūsų pateiktą receptą. Ačiū už jį 🙂

  25. Žinoma, kad ne mokytoja kalta. Prisiminiau vaikiškus nusivylimus ir tiek.

  26. Mes irgi taip varškėčius verdam. Bet kažkodėl pas mus labiau einami varškėčiau su spirgučių padažu 🙂

  27. Aš taip pat nemegstu saldžiai ir darau taip pat o padažui kartais darau padažą su svogunais ir spirgučiais. O dėl mokytojos tai turėjau superinę darbų mokytoją Ladukienę iš Baisogolos. Per darbų pamoką darėme tikrą labai skanų tortą, mokėmės taisiklingai daryti salotas žiemai. Tik jos dėka išmokau megsti koines, 10 klasėje pasisiūti suklnelę kurią ir po 15 metų dar galiu užsidėti. O kol siuvinėdavome pasakadovo iš patirties ir patardavo kaip gyvenime daug į ką atkreipti dėmėsi, patarinėdavo kaip dukroms. Man tai buvo mokytoja- autoritetas.

  28. Siaip, tai sirinikai yra tie kepamieji varskeciai. Sie yra”varenikai”.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *