„Mūsų kūnai tampa gyvūnų kapinėmis“ – vegetarizmas

„Mūsų kūnai tampa gyvūnų kapinėmis“,- sakė Leonardo da Vinči. “Nevalgau lavonienos”,- sako vegetarai. Kita visuomenės dalis atsikeršydama vadina juos keistuoliais. O jei dar vienintelis jiem pažįstamas vegetaras yra persona kartais nusišnekanti ir sunkiai pritampanti, visi jo asmeniniai keistumai priskiriami mėsos nevalgymui.

Vegetarizmas  – maitinimosi vien tik augaliniu maistu sistema, tai tokia mitybos praktika, kai yra atsisakoma bet kokios mėsos bei šalutinių skerdimo produktų Tokios mitybos priežastys gali būti įvairios: etinės, religinės, kultūrinės, estetinės, ekologijos, ekonomikos, politinės, skonio arba sveikatos.

Skiriami šie vegetarų tipai:

  • Lakto-ovo vegetarai (nevalgo tik mėsos);
  • Lakto vegetarai (nevalgo mėsos ir kiaušinių);
  • Veganai, kurie nevalgo jokių gyvulinės kilmės produktų (nei mėsos, nei kiaušinių, nei pieno produktų).

Semi-vegetarinai, t.y. pusiau vegetarai: 

  • Peskovegetarai – lakto-ovo vegetarai, valgantys ir žuvį.
  • Polovegetarai – lakto-ovo vegetarai, valgantys ir paukštieną.

Vegetarai dėl etinių priežasčių

Pasirenka vegetarizmą nepateisindami, gyvūno naudojimo žmogaus reikmėms, šiuolaikinės maisto pramonės praktikų, kuomet gyvuliai yra dažnai užauginami nenatūraliomis sąlygomis ar metodais.

Vegetarai dėl sveikatos

Vegetarų kūno masė palyginus mažesnė, jų cholesterolio kiekis ir kraujospūdis mažesnis, nei žmonių, valgančių tiek gyvūninį, tiek augalinį maistą. Vegetarai 20 procentų rečiau miršta nuo išeminės širdies ligos, palyginus su nevegetarais. Įvairūs tyrimai rodo, kad vegetarai gyvena nuo 1 iki 5 metų ilgiau už mėsėdžius

Žinoma, nevalgyti mėsos produktų dar nereiškia gyventi sveikai. Būtina išlaikyti tinkamą mitybos balansą, maiste neturi trūkti vitaminų ir mineralų, ypač svarbu, kad būtų pakankamai geležies ir vitamino B12.

Mokslinės bendruomenės nuomonė yra ta, kad žmogus yra labiau priskiriamas prie visaėdžių gyvūnų. Organizmas yra prisitaikęs valgyti kiek gyvūninį, tiek augalinį maistą, bet yra teigiančiųjų, kad žmogui yra labiau būdinga būti vegetaru. Vienas pagrindinių šių teorijų argumentų yra tas, kad žmogus turi mažus žandikaulius, o jo rudimentinės iltys ir platūs krūminiai dantys nepanašūs į mėsėdžių gyvūnų.Taip pat teigiama, kad santykinai ilgas žmogaus žarnynas yra labiau būdingas ne mėsa mintantiems gyvūnams.

Vegetarai dėl ekologinių priežasčių  

Mėsos gamybai reikia daugiau žemės, vandens ir energijos, nei tam pačiam baltymų kiekiui išgauti iš pasėlių ploto. Iš vieno hektaro žemės galima gauti 280 kg jautuienos arba 11200 kg sojos pupelių. Tokiam pat kiekiui išgauti pupelių reikėtų tik 300 litrų vandens. Išgauti 1 kg baltymų iš pramoniniu būdu gaminamos mėsos reikia 50000 litrų vandens. 

Gyvulininkystė yra vienas iš pagrindinių išmetamųjų dujų šaltinių – anot JT ataskaitos, gyvūninių produktų gamyba yra atsakinga už 18 % antropogeninių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų.

Religinis aspektas

Visi svarbiausi šventraščiai draudžia žmogui žudyti.

“Antras įsakymas – “nežudyk”, nes Dievas davė gyvybę viskam, o tai, ką davė Dievas, nevalia atimti žmogui… Ir nužudytų gyvūnų mėsa taps kapu jo pačio kūnui. Nes iš tikrųjų sakau Aš jums: kas žudo, žudo pati save, o kas valgo nužudytų gyvūnų mėsą – valgo mirusį kūną… Ir jų mirtis tampa jo mirtimi.”

Įvairūs faktai iš įvairių šaltinių:

  •   Vegetarišką maistą daugiausia valgo 16 – 24 metų amžiaus moterys. Moterys dvigubai viršija vyrų vegetarų skaičių. Netgi nebūdamos vegetarėmis, moterys labiau nei vyrai linkusios valgyti ar gaminti patiekalus be mėsos.
  • Pasaulinė vegetarų diena – spalio 1-oji.
  • Neskaičiuojant Indijos, vegetarais yra apie 1% žemės gyventojų, jų skaičius didėja.
    2008 skelbtoje studijoje [Vegetarianism in America, published by Vegetarian Times] teigiama, kad 3,2 procentai suaugusių amerikečių (59 proc. moterų, 41 proc. vyrų).
    Vakarų Europoje vegetarais yra nuo 2 iki 4 procentų gyventojų, tačiau ryškiai išsiskiria Jungtinė Karalystė – 6 proc. vegetarų. Šioj šaly jų ypač padaugėjo dėl karvių pasiutligės baimės.
    Rytų Europje vegetarų yra tarp 0.3%% ir 1.9% nuo visų gyventojų.
    Izraelis – antra šalis pasaulyje pagal vegetarų procentą nuo visų gyventojų – 8.5%. (vieną aš pažįstu asmeniškai).
    Indijoje daugiau vegetarų, negu visam pasauly kartu sudėjus – apie 399 milijonus, o tai sudaro apie 40 procentų nuo visų Indijos gyventojų.Jie nevalgo mėsos dėl religinių priežasčių.
  • “Ak, bičiuliai, nesitepkite nuodėmingu maistu. Juk apstu grūdų, obelų šakos svyra nuo obuolių, vynuogynai apkibę vynuogių kekėmis, aplink daugybė maloniai kvepiančių žalumynų ir daržovių, kurias galima suminkštinti verdant ant ugnies, ir niekas jums nedraudžia gerti pieno ar valgyti čiobreliais kvepiančio medaus.”- rašė Pitagoras. Žymių žmonių pasisakymai apie vegetarizmą http://www.animalrights.lt/pasisakymai
  • “Ma olen taimetoitlane” – jei norėtumėte estiškai pasisakyti, besą vegetarai. Pagrindinės prisipažinimo vegetarais frazės įvairiomis kalbomis yra čia  http://www.ivu.org/phrases/

Viskas, ką šiam straipsniuke parašiau ne pati, nukopijavau iš: http://www.laimingi.lt/apie-vegetarizma, http://lt.wikipedia.org/wiki/Vegetarizmas, http://www.articlealley.com/article_1351542_23.html, (http://www.kmi.lt/straipsniai/straipsnis.php?id=30)

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *