Varnja galerija
Mane po Estiją vežioja pora latvių, ir aš esu visiškai jiems atsidavus. Neseku maršruto žemėlapy, nekukuoju, kur reiktų sukti, nesigilinu kas ir kodėl, viskam sakau Labi, tas reiškia gerai. Mašina sustoja siauroj kaimo gatvėj, aš išlipu ir dairaus, kur mane atvežė.
O, žiūriu fainas namiukas, apipieštas babcėm, jos nors su tapkikėm, bet plaukus susifrizūrinusios kruopščiai. Tas vaizdelis vadinasi “gulianje” – vakaruška. Pora latvių kaip visad, kaip kiekvienam sustojime, pirmausia kažką daro prie mašinos, krapštosi, tvarkosi, ruošiasi, gatavojasi. Aš kaip paprastai jų nelaukiu, išsirenku kryptį ir nudrožiu sau.
Kitam namo gale plačiai atidarytos durys, aš pro jas ir įeinu. Nes mėgstu visur lįst. Ojatus, kad bent būčiau nujautus, kas ten bus. Yra garsai, gal kas nors juos vadintų muzika, kvepia gardžiai vafliais, o ant grubių baltų sienų kabo paveikslai.
Ojatus! Kraupu! Kas per siužetai! Vistiek dar kokias dvylika sekundžių bandu pamatyti prasmę, bet neeeee, nedaeina man, apie ką čia viskas, todėl dairausi, kas čia dar aplink yra.
Ta kryptimi iš kur kvepia vafliais, matau yra jauki terasa. Tuo metu ten sėdi žmonės, čia pafotkinta vėliau, kai jie jau išėję. Lyja, be to daug šalčiau negu vakar, todėl žmonės su pledukais ir karšto gėrimo puodukais, jie kalba estiškai. Kurį laiką pagalvoju, ar man ten galima eiti, nusprendžiu, kad taip, bet paskiau.
Ten pamatau yra tokie laiptukai, jais užlipu aukštyn.
Langas į žaliuojantį kiemą, krėslai, sofkikės, dar kažkokie daiktai. Ir Menas su daug veidų ir daug akių.
Juos galima apžiūrėti iš visų pusių, o jie apžiūrės mane. Viską uždokumentuoju telefono fotokamera. Be to pro langą pasidairau į kiemą, oi, matau, kad ten yra visokių įdomybių.
Prieš patekdama į kiemą, praeinu dar vieną patalpikę. Matau yra tokia būdikė – tulikas, bet man šiuo metu neaktualu, todėl žiūriu dar vieną paveikslą, kur labai daug pripieštų personažų, Pavyzdžiui juodai apsirengę vyrai žiūrinėja kažkokius popierius, kiti laiko akmenis, o kiti – svogūnų laiškų puokštes, po tiltu rateliu stovi keli nuogi žmonės, o babunės su raudonom skarom iki kaklo vandeny. Kad aš suprasčiau, kas čia per koncepcija! Nea…
Kiemas didelis. Jame yra ir medžių, ir krūmų, ir meno kūrinių bei cibulių, o taip pat visokių jaukių viečikių, kur galėtų padrybsoti, jei nebūtų nuo lietaus šlapia…
…arba galima įlipti į medį, arba žaisti su svarstyklėm.
Nors ne visur saugu, štai paveikslo vyrai pro vynuogienojus taikosi pistoletais.
Tarp krūmų yra tokia juoda dėžė su durikėm. Parašyta: įeik ir užsidaryk, JEIGU NEBIJAI! Nėjau, neužsidariau.
Yra ir daugiau neįtikėtinų meno apraiškų, paveikslų, skulptūrų, daiktų, vietų jaukiai įsitaisyti. Pro langą žiūri vaflių kepėjas. Jis mielai atsakytų į visus klausimus, ką tik norėčiau klausti, bet esu šiek tiek suglumusi, todėl klausimai formuluojasi sunkiai.
