Valgomi žiedai
Seniau galvojau, kad vieninteliai valgomi žiedai yra kiškio kopūstų. Ankstyvais pavasariais pasiraškydavau jų į puokštelę ir paskui niam-niam nurupšnodavau. Kitus žiedus pradėjau valgyt, kai užėjo badmetis, ui, tai yra ne, kai akiratis prasiplėtė. Darbo netekimas, galiu jum pasakyt, labai stipriai plečia akiratį.
Žiedai mano išragauti ir pripažinti valgomais
1. Svogūnų žiedai
Svogūnų žiedai – tokio pat skonio, kaip svogūnų laiškai, todėl specialių receptų net nereikia, ten kur tinka laiškai, ten galima ir žiedus. Ne tik tie dekoratyvūs violetiniai (kuriuose esu net gėlyne sodinusi, bet paskui žolės juos pribaigė), bet ir normalūs, balsvi svogūno žiedai ir skonio, ir tekstūros yra geros patiekalams įvairiems.
2. Pienių žiedai
Pienių žiedai tešloje, tokia tipo tempura, Pienių medus ir su juo suplaktas glotnutis. Dar išbandžiau, kad pienių žiedlapiai tinkami įberti į salotas. Pienės žiedą ir šiaip, vaikštant po pievas, siūloma nusiskinti ir suvalgyti. Jie ne kartūs.
3. Nasturtos
Mano praeitos vasaros atradimas – nasturtų sviestas. Ir šiaip nasturtų galima visur pripjaustyt, į varškes visokias (varškės įdaras čeburekams). Šiemet bandymai bus tęsiami, nasturtos jau išdygo, tuoj ir receptų susirasiu.
4. Cukinijų ir moliūgų žiedai
Kol kas išbandžiau tik keptus tešloje, bet receptų yra daugybė, bandysim ir kitus.
5. Erškėtrožių žiedai
Esu girdėjusi, kad daroma uogienė sumalus erškėtrožių ir rožių žiedlapius. Arba tortai puošiami tikromis rožėmis, padažius jas į cukrų. Išbandžiau kol kas tik sirupą – nuostabus aromatas. (Receptas čia: Rožių medus.) Jis tiesiog nuostabus. Atrodo, jau erškėtrožių žydėjimo metas, reikia lėkti pasirinkti vėl.
6. Šeivamedžio žiedai
Apie šeivamedžio žiedų sirupą man papasakojo ir receptą atsiuntė Vesna. Paskui ir pati išbandžiau pasidaryti… nėra mano pats pats pats mėgstamiausias, bet savotiškai įdomus. Itališkai vadinasi sambuca – kokias asociacijas kelia tas žodis?
O kokius žiedus esate valgę jūs?
1.Agurklės. Valgau kone visą augalą, mėlynus gražius žiedus irgi. Labai tinka į salotas. http://lt.wikipedia.org/wiki/Vaistin%C4%97_agurkl%C4%97
2. Karkliukų žiedai. Nu va šitie http://mano.zebra.lt/profile/fotosclubs/678/316/67868035_31693713diary_46acaaeb86a58.jpg
, http://mano.zebra.lt/profile/fotosclubs/678/734/67868035_734813733diary_46acaaaedb60a.jpg , tik tie turi specifinį skonį, tai daug jų neprisikirsi [kaip ir , beje, visų žiedų]
3. Daržinė žliūgė. Kaip salotos tinka visur, žiedai irgi [o jie maži ir balti]
Dar prie sąrašo pridėčiau dobilų ir našlaičių žiedus.
Beje, iš nasturtų pumpurų nebandėt lietuviškų kaparėlių pasigaminti? Vis planuoju išbandyt, bet kai pati neauginu jų, tai kol nuvažiuoju į sodą, tai dar nėra nei pumpurų, tai jau peržydėjo.
vaikystėj nuvalgydavom babytės darželio begonijų žiedus. Tokie traškūs, sultingi… trakšt trakšt. Gerai nudažydavo burnas 🙂
Dobilą tikrai esu kramsnojus, o daugiau neatsimenu.
dobilus ir našlaites traukiu į sąrašą – išbandyti. O beje dobilą kurį- raudoną ar baltą? Žliūges ir agurkles, aha aha, jas esu valgiusi, bet tokie menki žiedeliai, atskiro niuanso nesuteikia jie, nebent ta spalva mėlyna. Dėl begonijų dar abejoju… pamąstysim apie jas. Nasturtų, man rodos, ne pumpurai renkami, o sėklos kol dar žalios. Nea, nebandžiau kol kas.
Abiejų dobilų vos pradedančius žydėti žiedus galima valgyti, o lapai iki pat žydėjimo glai būti vartojami kaip špinatų pakaitalas dedami į salotas, troškinami. Baltojo dobilo išdžiovinti žiedai ir jaunos sėklų ankštelės turi vanilę primenantį prieskonį, raudonojo dobilo lapai turi tokią savybę. Pati nesu gaminus, bet latviai gamina sūrius su džiovintais dobilais, tikrai įdomus skonis.
Beje, kai kurių rūšių baltieji dobilai kaupia kiek nuodingus glikozidus, todėl vartoti reikia saikingai, nes neaišku kokie gi pas mus tie dobiliukai auga.
Pingback: Šiandien pietums gėlės! / You think you can have flowers for your lunch? « silentnod
Prisiminiau dar medetkų žiedus, nors juos dažniau naudoja džiovintus kaip natūralų dažiklį (šafranų pakaitalas).
medetkų žiedlapius aš irgi naudoju, kartais kai kur įbarstau, bet dar neradau, kur jie gražiai sugrotų. Ar į ryžius, ar į varškę – išnyksta ir tiek, o dažančio efekto kol kas irgi nepastebėjau. Reiškia dar reikia tyrinėti.
Silentnod, mano požiūriu dilgėlės ne gėlės. Bet maistas. Išbandyta, ir ne sykį.
oho kiek cia valgomu dalyku jus zinot !!! o as tai tik is pieniu lapu salotas valgydavau, bet tie lapai tinkamiausi budavo jauni, kol dar pienes nesuzydeje 🙂
lapus mes visokius valgom, šį kartą giriamės žiedais! Be to dabar kaip tik labai fainą knygą gavau, dar daugiau valgomų gėlių idėjų
Žibuoklių žiedus reikia valgyti. Puikios riešutų skonio salotos
žibuoklių? niekad nedrįsau
Žibuoklės, kaip ir kiti vėdryninių šeimos augalai, yra nuodingos, juk
Pingback: Gėlių actas | Septyni virtieniai
Serenčių žiedai taip pat valgomi, žiedlapiais galima gardinti sumuštinius, salotas, jūros gėrybių patiekalus ir desertus 🙂 Jaunus, dar neprasiskleidusius saulėgrąžų žiedpumpurius žmonės kepa ant sviesto.
Šiurpinio gvaizdiko žiedlapiai (lot. dianthus barbaratus)pagardina ledus, šerbetus, vaisų salotas, saldžius padažus. O kur dar levandų žiedeliai, raktažolės, piliarožių žiedlapiai, chrizantemų, didžiųjų, taip vadinamų baltagalvių ramunių žiedlapiai – ne viskas išbandyta, bet tikrai valgoma 🙂 Perku sėklas iš anglų, tai dovanojo jie man knygelę, pavadinimu “edible flowers” :0)
Kad ir toliau akiratis plėstųsi:
http://www.tandmworldwide.com/seeds1/search.html?section=seeds1&search=edible+flowers
Kažkur skaičiau, kad kinai valgo keptus chrizantemų žiedus – hm…
kaip žiūriu, dar sąrašas ilgas laukia…
O kodėl gi ne? Visai įdomu, pamažu paskanauti tai, ką gamta mums duoda gražaus 🙂 Svarbiausiai, kad nesugalvotume skanauti nevalgomų, nuodingų ir kitaip vengtinų žiedų…
Pingback: Ar valgomos žibuoklės? | Septyni virtieniai
Pingback: Šeivamedžio žiedai… kepti! | Septyni virtieniai