Traškūs sėklų paplotėliai
Mes turime daugybę bendrų prisiminimų su Iza. Nuostabiai gražių. Mes per lietų vaikščiojome prie Iseo ežero, o saulėkaitoje – aplink Alberobelo trulius, o viena dama, kuri gyveno trulyje, pakvietė užeiti. Mus abi kartu įleido į Modenos savivaldybės palėpę, kur bręsta prieš dešimtmečius užtaisytas balzaminis actas. Pasitaikydavo, kad mes abi gulėdavome vienoje didelėje lovoje, niekaip nesustodamos kalbėti ir juoktis. Aš jai padėjau šerti šimtą trisdešimt ožkų, paskui staigiai išsikepdavome biskvitinį omletą ir važiuodavome kur nors, pvz į Orvietą. Lapkričio laukuose prie Joniškio leidome jos atsivežtą aitvarą. Kartą beveik netikėtai susitikome Krokuvos Kazimieže, kur ji stovėjo su druska rankose ir laukė amerikiečių. Prieš pandemines Kalėdas ji organizavo bendrą filmo žiūrėjimą savo draugams – jie turi tradiciją susirinkti jos bute ir kasmet žiūrėti vis tą patį filmą apie meilę, manęs ten nebūna, nes jos butas man per toli, bet pandeminę žiemą filmo žiūrėjimas buvo nuotoliniu būdu, ir su manimi. Aš apie Izą esu rašiusi – kaip žvejai mums pardavė žuvis, kaip nesėkmingai darėme auseles Bario mieste, garantuotai ir dar kažką, nes ji yra mano herojus.
Kartą, tada ji dar gyveno Vroclave, ji vaišino mane traškiais sėklų paplotėliais ir pasakojo apie Norvegiją. Sakė, ji pažįsta labai šaunią norvegę, ir jai labai aišku, kad mes su ta norvege viena kitai labai patiktume, todėl turime susipažinti. Šito kol kas neįvyko, bet ne apie tai dabar. Tų traškių sėklų paplotėlių receptą ji sužinojo Norvegijoje, ir pasidaryti juos labai lengva. Klausiau, kas tas sėklas laiko sukibusias į paplotėlį, ji pasakė kažkokį negirdėtą burtažodį. Kur gaunamas? Taigi vaistinėj! Viską tada užsirašiau į užrašų knygutę. Bet to sukabinančio ingrediento jokioj lietuviškoj vaistinėj neradau… tai atidėjau.
Nepraėjo nei 15 metų (tik 14) nuo recepto sužinojimo, ir štai sukabintojas – blyškiojo gysločio luobelės, jau randamas net ne vaistinėje, o prekybos centre. Užrašų knygutė nebežinau kur pasidėta, recepto ieškau internete tiksliai nežinodama, kokį paieškos žodį įrašyti, bet kad norvegiškas, tai atsimenu tiksliai.
Traškūs sėklų paplotėliai
200 ml saulėgrąžų sėklų;
200 ml moliūgų sėklų;
200 ml sezamo sėklų
1 arbatinis šaukštelis druskos;
3 šaukštai blyškiojo gysločio luobelių;
400 ml šalto vandens.
Sėklas galima dalinai keisti, pvz. aš dalį sezamo keičiau linų sėmenimis, vieną sykį šiek tiek dėjau avižų sėlenų. Tačiau reiktų išlaikyti santykį 600 ml sėklų, 400 ml vandens.
Sėklas sumaišyti, įdėti druskos, blyškiojo gysločio luobelių. Užpilti vandeniu. Iš pradžių atrodo labai keistai – sėklos sau, vanduo sau. Bet per maždaug 10 min sutirštėja ir gaunasi beveik masė, kuri beje irgi atrodo keistai. Į tešlą nepanašu.
Kol vyksta brinkimas, pasiruošti kepimo skardas: iškloti jas kepimo popieriumi.
Sudėti sėklų masę į skardas (man užėmė pusantros) ir paskleisti plonai, maždaug apie 0,3 cm storio. Dėti į orkaitę, įkaitintą 200C.
Maždaug po 10 minučių skardas ištraukti, peiliu supjaustyti stačiakampiais, dėti atgal į orkaitę ir kepti toliau, sumažinus temperatūrą iki 160C. Maždaug kas 10-15 min orkaitę trumpam pradaryti ir išleisti garus. Viso kepti apie 1 val., gal net 1h15 min. – turi atsirasti barškantis sausumas ir šiek tiek paruduoti pakraštėliai.
Išėmus iš orkaitės buvo iššūkis nuimti kepimo popierių, bet tik antrą kartą, kai patiesiau kitos rūšies popierių. Buvo stipriai prilipę, tai nuimti pavyko tik popierių padrėkinus.
Laikyti sausoje vietoje, bet netikiu, kad įmanoma ilgai išlaikyti, nes labai greit būna suvalgomi.
Tinka su visokiais sumuštinių priedais, bet ir be nieko gerai.