Tempura iš Taraxacum

italiano  по русски

O galima rėžti grubią nepridengtą tiesą: kiaulpienė tešloje.
Bet jazusmarija kaip tas skamba.
Lyg būtų skirta kiaulėm šerti.
Šiaip jau esu patriotė ir man Lietuva visų mieliausia, ir lietūs gerai, ir klaviatūrą persijungiu į šriftą lietuvišką, bet pripažinkim, mielieji, pripažinkim, šiam augalui vardą duodant senovės lietuviai nepasireiškė nei kaip poetai, nei kaip romantikai. Gražiausią pavasario pievų gėlę dedikavo kiaulėms.
Kitos tautos sugalvojo aduvančikus, dandelionus, liūto dantukus, o mes kaip kokie…

Čia ji dar jaučiasi gėle gražuole.
Nuskinam.
Atidžiai apžiūrim, ar nėra vabaliukų.
Jei kokį matom – nupurtom. Jei ne, ach… mes gi ne vegetarai kokie.
Susiplakam tešliuką:
kiaušinis
šaukštas vandens
truputį miltų, tiek, kad būtų skysta tešla
truputis druskos
aliejaus kepimui

Gražųjį žiedą nuskinam, palikdami 1-2 cm kotelį, už kurio paėmę, padažom į tešliuką. Tuo momentu gražioji kiaulių princesė biškį grožį praranda, parėdai sulimpa, truputį supanašėja į musę sulipusiais sparnais, bet mes tuoj išgriebiam ir metam į įkaitintą aliejų, kur žiedas išdidžiai išsiskleidžia vėl, apsikvarbatkavęs gipiūrais.

Už to paties kotuko pačiupmam ir išgriebiam.

Galima valgyt su žaliąja dalimi. Tada jausis subtilus kartumas.
O jei nevalgysim žalumo, net kartu nebus.

6 thoughts on “Tempura iš Taraxacum

  • 2010/05/10 at 13:00
    Permalink

    Aplenkei mane 😀 aš šį receptą irgi nusižiūrėjau, tik tėvai visas kiaulpienes nušienavo, o toliau ir nenulėkiau pasirinkt. Bet gal dar nespės visos peržydėt

  • 2010/05/10 at 13:06
    Permalink

    oooh, kaip greit atėjai!
    Pienių žydėjimas tik prasideda, užteks visiems.
    Bet žiūriu jau ne pirmą kartą tuos pačius gėrius atrandam. Kaip kokie "great minds" 🙂

  • 2010/05/11 at 19:14
    Permalink

    Matyt tie patys pavasario vėjai atpučia tuos pačius ar bent panašius šaltinius 🙂 rytoj įdėsiu savo dilgėlių pesto receptą, skaičiau kad jį galima šaldyti, tai pabandymui truputį ir užšaldžiau.
    Pienių gal ir užteks, bet tau geriau, kai gali savo kieme pasirankiot (nors jau iš įrašų taip spėju), o man tenka toli keliaut iki švarių, gražių žalumynų.

  • 2013/05/07 at 09:53
    Permalink

    Pas mane šalpusniai dabar siautėja, o pienės dar visai nežydi:) Gal ką su šalpusniais “pavarykit” , o tai aš tik vejuosi ir vejuosi su šiais pavasariniais gėriais:)
    Liuks atrodo:) Išbandysiu ir dar svečius pavaišinsiu:)

  • 2013/05/07 at 22:57
    Permalink

    šis įrašas iš ankstesnių metų yra, bet pas mus jau pienės palei sieną pradeda žydėti. O šalpusnių palei sieną nėra… kur yra – nežinau, nė su kuo juos valgyti nežinau. Kol kas

  • Pingback: Vienos dienos kavinė “Laukinio augalo laisvė” | Septyni virtieniai

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *