transliacijos iš virtuvės
“Vabadus” – estiškas žodis, kurį išmokau šiemet. “Vabadus” reiškia laisvę, o Festivalyje ji vešėjo visomis gražiomis prasmėmis: groti kuo nori ir kur nori, plevėsuoti sijonais, vaikščioti į koncertus basiems prisirišus prie kuprinių puokšteles šviežių morkyčių su lapais, išpuošti scenas žvaigždžiaragiais elniais ar išsikraipiusiomis “vabadus” raidėmis, kur A apsivertusi kojom aukštyn, … Skaityti toliau
Read more
Pernai buvau radusi įdomių reiškinių ir visiškai apstulbinta apie juos parašiau (Kavinė, kuri atsidaro tris dienas per metus). Šiemet, toms ypatingoms dienoms artėjant vėl išvažiavau į Viljandį, gi reikia sužinoti – atsidarys ar neatsidarys?
Kiek sykių buvau nuėjusi patikrinti neaišvaizdaus namo aklinais uždangstytais langais? Iškart kai nuvažiavau, paskui … Skaityti toliau
Read more
Įėjus iš lauko, akys dar apžlibę nuo skaisčios saulės. Nesimato, kas viduje, bet kažkas pasitinka. Kavos? Taip, žinoma prašom, tegu aš prisėdu ir palaukiu. Sėdžiu ant sofos, o akys pradeda apsiprasti. Keistas interjeras, kur daug veidrodžių ir daug ryškiai mėlynos spalvos, o ant lubų kažkoks neaiškus aštuonkojis su žibančiomis žvaugždėmis. … Skaityti toliau
Viljandis yra magiškas miestas. Esu prifotografavusi įvairiausių jo kampelių, šviežiai nudažytų ir apsilupinėjusių durų, sūpynių po didžiuliu ąžuolu, kur po pievą vaikšto antis, labai gražių moderno langų, rožių, skulptūrų, gatvelių ir gynybinių griovių, ir žinoma vaizdą į ežerą nuo Vyšnių kalno. Liepos mėnesį Viljandyje būna Folk festivalis. Šiemet – jau … Skaityti toliau