Vienos dienos kavinė “Laukinio augalo laisvė”
Rytą, kai važiavom gatve palei upę pasiimti žolininkės, pamatėme upėje gulbes. Aušra pristabdė, atsidarė langiuką ir sušuko joms: TREČIĄ VALANDĄ PAS MANE!!! Paskui prie malūno rinkome žoles. Kūrenome laužą, virė dilgėlių sriuba, bulvės pačios susivyniodavo į blizgančią foliją, ir net indai išsiplaudavo savaime (o gal ir ne, bet jų visada … Skaityti toliau
Read more