Tobulos varškės spurgos

Mano sesuo pradėjo tokias spurgas daryt būdama gal kokioj 8b klasėj. Aš tuomet buvau 9a ir procese dalyvavau tik kaip valgytoja. Kartais kaip įkalbinėtoja, kad ėėėėj, nu padaryk spurgųųų…. Nieko gero virti-kepti aš tada nemokėjau, mano sesuo ir dabar nelabai tiki, kad moku. “Tu??? Kulinarinį blogą???”- jos reakcija, kai pasigyriau … Skaityti toliau

Read more

Virtieniai! Su varške, plius su lašinukais

Dičkis, kuris išvažiavo į Vilnių ir ten tapo Arbatos Guru, sako, kad su virtieniais būna ypač daug kalbinių nesusipratimų. Visų pirma Lietuvos sostinėje juos kažkodėl vadina virtiniais, paniekindami svarbų dvibalsį -ie-

(bet, žinokit, niekad jokiais būdais nevadinčiau savo tinklalapio Virtiniu, tokiu žodžiu Vanda net savo šuns nevadintų, o va Virtieniu … Skaityti toliau

Read more

Žagarėliai

zagareliai

Šie žagarėliai yra traškūs.

Mama turėjo tokį segtuvą, ant kurio rusiškom raidėm buvo užrašyta ДЕЛО. Ten segdavo visokius receptus, ir savo ranka užrašytus, ir kur jų įstaigos sekretorė rašomąja mašinėle per kalkę visom atspausdindavo. Ne viską tais laikais galėdavom gaminti, reikdavo peržiūrėt, ar nėra deficitinių produktų. Pvz. užeidavo laikai be … Skaityti toliau

Read more

Kvietinių kruopų košė, užgardinta nostalgija ir sviestu

Man labai patiko šios savaitės tema – vaikystės skonis. Kaip tyčia nelabai buvo laiko virtuvei, tačiau mintys mano laisvosios ne sykį lėkė į vaikystę, dažniausiai į vienkiemį kurio jau nebėr, su beržais ir alyvom, kurių nebėra, su kūte samanotu perlinkusiu stogu, kregždėm ir žydinčiom pienėm . Kurių irgi jau nebėra.… Skaityti toliau

Read more