transliacijos iš virtuvės
Ar jums kada nors skambina žmonės paklausti, kokių daržovių namie turite? Arba: ar gerai, jei jie ateis ir atsineš raudoną svogūną.
Su šiais klausimais šiaip jau ne man skambino, bet E. Paskui dar Markusas jai skambino, pasakė šeštadienį 11 valandą atvažiuot į Kryžkalnį. Kai pagalvoji, visus įdomiuosius skambučius gauna kiti.… Skaityti toliau
Read more
Šiemet cibuliukus pardavinėja po 30 litų už kilogramą, bet jų vistiek niekur nėra. Aš tai net jei rasčiau, už tokią kainą nepirkčiau. Ne tame reikalas, kad išleidus 30 litų labai nubiednėčiau, nu bet jausmas toks, kad labai neteisinga ši kaina. Mano visas organizmas sukyla, čia gi ne koks sūris su … Skaityti toliau
Read more
Kol nepažinojau nė vieno ukrainiečio, net nepagalvodavau, kad į virtienio vidų galima dėti bulvių košę.
Ech, kol nepažinojau vieno ukrainiečio, daug ko nepagalvodavau, nežinodavau ir nebuvau patyrus. Nors ir mokėjau tokią dainą “ty že menia pidmenula, tačiau nebuvau valgiusi virtų kukurūzų burbuolių, nežinojau, kaip auga graikiški riešutai, o į barščius … Skaityti toliau
Read more
Vienoj Varšuvos pievelėj radom spalvotų arklių. Be to jie dar buvo sparnuoti. E. nusifotkino prie ružavo ir juodo, o aš prie geltono, nes buvau su geltona striuke. Būčiau tikusi ir prie raudono, nes išvakarėse veidas stipriai gavo saulės per tas dvi valandas, kai nesėkmingai bandėm nutranzuoti į Rygą. Paskui pagesdavo … Skaityti toliau
Anderseno pasakoj buvo toks epizodas apie stebuklingą puodą, virš kurio palaikius pirštą karalaitė galėjo sužinoti, kas tą dieną buvo verdama įvairiose virtuvėse visoje karalystėje. Karalaitė kaifavo ir džiūgavo nuo to žinojimo,
nu man irgi patinka prašuoliuoti kulinarinius tinklaraščius, sužiūrint kas ką verda, nors mano gyslose ir nesrūva karališkas kraujas, o … Skaityti toliau
Read more
Klausimas yra toks – kiek kartų ir kaip dažnai dar būna smagu gaminti kažkokį patiekalą, visų pripažintą firminiu namų skanėstu?
Aš, pavyzdžiui, esu kūrybinga asmenybė ir man nepatinka, kai mane spaudžia į rėmus. Mane valdo įkvėpimai ir polėkiai. Taip kažkada sutvėriau aš paplotį su šlapianke, pomidorų padažu, sūriu ant viršaus … Skaityti toliau
Read moreDabar nebe tie laikai, kai mamos su klase į ekskursiją į didmiestį važiuojančių vaikų prašo parvežti deficitinių kvepiančių pipirų. (Mes paprastai neparveždavom, nes mums pipirai tiek ir terūpėdavo).
Dabar laikai, kai bele kokių pipirų ir prieskonių pilnos lentynos, o jeigu neužtenka, tai per visokias miesto šventes atvežama dar. Pardavinėja juos … Skaityti toliau
Read more