Kai pamatau raudoną svogūną, jis mane įkvepia eilėraščiams. Svogūnas rimuotųsi su perkūnu, alkūne, lakūnu ir dangaus kūnu. Bet vistiek ne poetė, tai nieko nesukuriu, išskyrus svogūnų pyragą.
Kaip yra pasakęs Nežinomas Genijus, vieni žmonės mėgsta apelsinus, o kiti – dėžes nuo apelsinų. Vieni mėgsta bandeles su vanile, o Ponas Didysis Ekspertas – pyragėlius su svogūno laiškais. Ir dar kitiems kaišioja atsikąsti paragauti, negalėdamas patikėti, kad kiti nuo jų nekaifuoja. Tai mano patarimas toks: paaukokite vieną virtą … Skaityti toliau
“Užmirštas skonis” – džiaugėsi Ponas Didysis Ekspertas. Man prieš kokį dešimtmetį šis skonis atrodė neįsivaizduojamas, fui-fui tipo. Dabar akiratis prasiplėtė (o gal reiktų sakyt – gomurys suliberalėjo), anksčiau nemėgti skoniai palaipsniui prisijaukinami. Šitas salotas jau valgau, nors dar nedžiūgauju. Ponas Didysis Ekspertas tai kaifuoja. Galvoja, kad aš pati geriausia. O … Skaityti toliau
Porų sriuba – reiškia ją reikia valgyti poromis. Srėbti vis pasižiūrint vienas kitam į akis. Vis pasakant kokį komplimentą, vis pasidžiaugiant, kad tą porą turi. O kad neturi, užsrėbk tylomis porų sriubos ir porą sau susirask!
Va pvz šiandien Joniškyje bus flashmob, nelabai žinau, kas tas yra, bet porų paieškoms … Skaityti toliau
Read more
Skaičiau internete, kad perpjovus svogūną atsiveria piešinys, atkartojantis visatos sandarą. Nebūtinai patikėjau.
Skaičiau, kad iš svogūno galima iškepti pyragą. Patikėjau, bet vistiek patikrinau. Ne vieną kartą. Aha, tikrai galima. Ryžių – svogūnų pyragas (sotus, sultingas, ant danties patenka, rodos, vien tik ryžiai, bet kvepia svogūnais, prancūziškas pyragas (gal tokius vadina … Skaityti toliau
Read more
“Matai aną stulpą? Pro langą žiūrėk, matai stulpą prie gatvės? Tai va, gali eiti ir pasiskųsti jam savo gyvenimu, atjautimo sulauksi tiek pat, kiek ir iš manęs” – pareiškė Ponas Didysis Ekspertas. Tačiau aš pagalvojau, kad labai durnai atrodysiu stovėdama gatvėj prie stulpo ir su juo kalbėdamasi. Mėgstame sakyti, kad … Skaityti toliau
Read more
Kartais man pasitaiko susitikti visokių princų. Jie turi visko, tik niekaip neranda princesės. Pavyzdžiui Italijoje kai buvau ir ėjau apytuščiu keliu pasivaikščioti, sutikau Pagyvenusį Princą, stovintį šalia kelio. “Gal turi kokią draugę, kuri norėtų su manimi gyventi?”,- paklausė jis. Pasakė, kad turi penkiasdešimt ožkų, kurios ganosi netoliese. Sako, buvo parašęs … Skaityti toliau