Bufetininkė išeina ant laiptų ir demonstruojasi, visi, kas pro šalį važiuoja, pypsina. Virtuvės darbininkė su bliūdu su užrašu Ž.M. nė žiūrėt į jos pusę nenori. Irgi mat, atsirado karalieva. Žinom žinom, iš kur ta jos prašmatnybė, bet šiandien dar ne laikas kalbėti.
Degtinytės majorui į briaunotą stiklinę. Bufetininkė visų, kas … Skaityti toliau
Joniškyje ledus pardavinėdavo tik vienoje vietoje – mediniame kioskelyje prie buitinio kampo (kuriame dabar „Fortūna“). Ir tik vasarą. (Koks berazumis būtų norėjęs ledų žiemą?) Žymiai vėliau atsirado kioskelis šalia „vaikų pasaulio“. Neatsimenu, ar tą patį kioskelį pargabeno į kitą vietą, ar tada jie buvo du. Ledus atveždavo iš Šiaulių pieno … Skaityti toliau
Read more
Sovietmečiu ketvirtadieniais būdavo žuvies diena. Visoje didžiulėje teritorijoje, užėmusioje ar tik ne penktadalį visos planetos sausumos, ketvirtadieniais maitinimosi įstaigose nebūdavo mėsos patiekalų. Kodėl? Nežinau. Sklandė anekdotas, kad Brežnevas iš Vatikano gavęs ordiną už pasninko dienos įvedimą, bet galvojom, kad čia tik anekdotas, nes katalikai gi mėsos nevalgo penktadieniais.
Jei sovietmečiu … Skaityti toliau
Read more
Ne paslaptis, sovietiniais laikais Kalėdų nebūdavo. Eilinė darbo diena, mokyklose dar neprasidėję atostogos, miestų skveruose dar nepapuoštos didžiosios eglės, piliečiams dar nepardavinėjamos eglutės. Sklandė šiokie tokie gandai apie plotkelius ir dvylika patiekalų ar apie tai, kad visas pasaulis švenčia (bet ką mes žinojom apie tą pasaulį, tik tiek, kad ten … Skaityti toliau
Sovietinių laikų lietuvis į daržovių parduotuvę užsukdavo retai. Bulvių užsiaugindavo kolektyviniam sodely arba parsiveždavo iš tėvų, kurie turėjo kolektyvinį sodelį, arba iš kitų giminaičių, kurie gyveno kaime. Kas be ko, tekdavo sudalyvauti bulviakasyje, betgi ne visada lydavo.
O daržovių parduotuvėje nelabai ko daugiau ir būdavo – žemėtų bulvių, žemėtų morkų … Skaityti toliau
Read morePirmiausia tai žuvelių. Pagal rūšį jos yra, man rodos, strimėlės, o pagal pagaminimo būdą – rūkytos, bet nieks neeikvojo tiek daug žodžių joms įvardinti. Žuvelės ir vsio. Lietuvoj tokių nebūdavo. Net jei pabandydavo išrūkyti strimėles, gaudavosi ne taip. Ir dabar tokių nebėra. Čia rašinėlis apie senus laikus, jeigu ką. Dabartiniai … Skaityti toliau
Read moreBūdavo tokie aukšti stalai, prie kurių reikėdavo valgyti stačiomis. Užtai liaudyje tas vietas kartais vadindavo arklidėmis: “todėl, kad ten stačiomis geria”. Man šiek tiek per aukšti, mano smakriukas kaip tik sulig lėkštute.
Bet ne tie stalai buvo bufeto esmė – galėjo būt ir staliukų, prie kurių sėdima. Ir net vazelės … Skaityti toliau
Read more