Net ir man būna momentų, kai saldumynų jau sočiai. Iš inercijos dar apžiūriu, kokie pyragai prekybcentryje nukainuoti, dar pažiūriu tortukų nuotraukų internetuose, dar pakuriu orkaitę… ir iškepu kepinį be cukraus. Su lašiša iš Norvegijos!
Panašių apkepų receptus peržiūrėjau bent kelis. Liepia supjaustyti bulves plonai ir… vienur kepimo laiką nurodo valandą, … Skaityti toliau
Read more
Aš pro virtuvės langą matau, kad kaimynas vis į daržą eina ir eina. Kelis kartus per dieną eina. Nieko neparsineša, pavaikšto, pažiūri… dabar turiu versiją, dėl ko vaikšto. Manrods, jis bando nutykoti tinkamo dydžio cukiniją. Nes jos gi auga sprogimo būdu. Vieną dieną būna tokios “beibi”, dar žiedas tebeprikibęs, o … Skaityti toliau
Read more
Yra žmonių, kurie bulves valgo su duona. Ir nieko, gyvena. Yra tokių, kur ir manų koše su batonu užsikanda. Tai sakau apkepas su bulvėmis, suverstomis ant tešlos pagrindo, manęs nepribaigs.
(Ir tikrai, nepribaigė. Išsikepiau pernai, nufotkinau pernai, suvalgiau pernai, ir vis dar gyva. Laukiu šiemetinių moliūgų. Matau, kad bus labai … Skaityti toliau
Read more
Ieškodama internete, kas rašoma apie nasturtas, radau rekomendacijų, kad dainų kūrėjai žodį “nasturta” turėtų rimuoti su “jurta”. (Antroj vietoj pagal gerumą “širdis suspurda kaip nasturda”). O ką, dainų vaidmuo augalų pažinime labai reikšmingas! Esu gal kokiems trims žmonėms parodžiusi kaip atrodo raskila. Iki tol ramiausiai ją mindžiojo basomis ir su … Skaityti toliau
ten, kur radau šį vaflių receptą, jie vadinosi gaisrininkų pusryčiais. Ai, galėtų būti bet kieno pusryčiai, bet laikykim tai gera proga parašyti apie tai, kaip man patinka gaisrininkai. Nuo pat mažų dienų, kai ateidavau pas tetę į darbą, iki pat dabar, kai eidama ar važiuodama pro gaisrinę vos sprando nenusisuku, … Skaityti toliau
Kai pamatau raudoną svogūną, jis mane įkvepia eilėraščiams. Svogūnas rimuotųsi su perkūnu, alkūne, lakūnu ir dangaus kūnu. Bet vistiek ne poetė, tai nieko nesukuriu, išskyrus svogūnų pyragą.
