metų apžvalga

Daug kartų buvau Rygoje. Dažniausiai vis ta pačia trasa pražygiuodavau, o pabaigai užsukdavau į kavinę – senobinę vaistinę, kur yra šokolado, visokių džiovintų žolelių ir krokodilų, senoviškų indų ir kitokių dalykų. Sužinojau, kad slaptu judesiu galima atidaryti knygų lentyną ir pro ją įžengti į rūsį. Ten yra vaistukų pasigydyti nuo … Skaityti toliau

jau kelinti metai po Kalėdų egle randu “Džiugo” sūrio, kuom nuoširdžiai apsidžiaugiu, o 2016-aisiais nuvažiavau į Džiugo tėviškę ir nufotkinau metalinį sūrį su peliuku.

Kartu su Ponu Didžiuoju Čeburekų Ekspertu aptikome čeburekus pačioj jų tėviškėj, vietinio turgaus kamurkėlėje, bet sužavėti nebuvome.

Pamario krašte daugybę sykių mėtėme kelią dėl takelio, kol … Skaityti toliau

Dalinį, bet labai įspūdingą Saulės užtemimą bandžiau stebėti per butelio dugną. Ai, nieks nesimatė. Paskui Ponas Didysis Ekspertas nulėkė į parduotuvę ir nupirko juodų suvirinimo stiklų užtemimo stebėjimui, o iš butelio dugno gavosi FB profilio nuotrauka.Buvau Gikšiuose, nuošaliame kaime Latvijoje, kur gilią žiemą suvažiuoja šimtai žmonių iš trijų Baltijos … Skaityti toliau

Namuose nuolat valgau. Kai kur nors išvažiuoju, irgi valgau. Per 2014-us ne taip daug kur važinėjau, bet valgiau daug.

• Žagarėje – ant laužo virtos žuvienės. Ją virė šiaudinę skrybėlę užsidėjęs Nemuno deltos regioninio parko direktorius, o valgėme susėdę prie stalo, kuris stovėjo vandenyje. Suolai irgi buvo vandenyje. Ir mūsų basos