Gegužės 4-ąją latviai mini savo nepriklausomybę susirinkę prie stalų, užtiestų baltomis staltiesėmis. Pernai sužinojom, kad vyksta tokie dalykai, nuvažiavom, sudalyvavom ir aprašėm: baltos staltiesės šventė Latvijoje.
Šiemet važiavom vėl. O, žiūrim, ir vėl rūgštynių sriuba verdama. Reiškia, reikia išgauti receptą.
Pagrindinė rūgštynių sriubos virėja – su raudonu švarku dešinėje. … Skaityti toliau
Latvijoje, toli nuo bet kokių miestų ir didesnių kelių, bet arti Lietuvos yra Blankenfeldės dvaras. Rašytiniuose šaltiniuose jis minimas nuo 1426 m. kovo 6, kai Vokiečių ordino magistras Johann von Mengele jį pardavė Medemų šeimai. Medemai dvarą valdė iki 1783. Po to savininkų pavardės daug kartų keitėsi, … Skaityti toliau
Latviai trumpiausią metų naktį nemiega. Kartais nuvažiuoju pas juos ir patikrinu, kas vyksta. Šiandien irgi buvau. Palengva važiavau dviračiu ir dairiausi. Visi ruošėsi švęsti. Automobiliai judėjo kryptimi „iš miestų į laukus“, kai kurie užsidėję ąžuolo vainikus. Kieno mašina su vainiku, tas Janis arba Janio tėvs.
Visi turi susikrovę laužus, kai … Skaityti toliau
Visiems vertėtų bent kartą gyvenime pašvęsti vidurvasarį su latviais. Šventė, savo dydžiu, grožiu, reikšme ir apimtimi lenkianti Kalėdas, absoliuč visuotinė ir įspūdinga. Nesvarbu, kad visuomet per Ligo lyja (šiemet irgi). Net aerouoste ant visų horizontalių paviršių pridėliota lauko gėlių puokščių ir apkaišyta ąžuolų lapais.
Per Ligo latviai valgo apskritus sūrius, … Skaityti toliau
Jie nesupranta, ko aš nesuprantu. Kas čia per žirniai? Peleki zirni, sako jie, tai negi aš niekad nesu mačiusi žirnių su pelekais? Nu nesu! Nors ir kaip arti nuo mūsų yra Latvija, tai, kuom jie minta šiek tiek skiriasi nuo to, kuo mintame mes. Pavyzdžiui šitie žirniai – jie atrodo … Skaityti toliau
