Jau gerai nebepamenu ant kokios knygos galinio viršelio skaičiau, bet mintys savotiškai įdomios: tik moteriškos giminės sutvėrimai duoda naudą – pieną, kiaušinius, medų…
Jokiu būdu šito netaikau žmonių giminei, su mumis visiškai absoliučiai kitaip, mes gi ne dėl kieno nors naudos esame, patys kaip tikslai, ne kaip priemonės, asmenybės, kartais žvelgiančios į žvaigždes, ir išvis, su [...]
Užjūrio Princas vakar buvo užsukęs, oi, sako, koks didelis ir žalias agurotis, na iš tiesų tai jis sakė “bolšoj zelionyj kabačok”, jam atsakiau, kad jei būtų agurotis, tai tokio dydžio jau vertėtų vadinti “kabak”… pasirodo jis cukinijos nebuvo iki vakar nei matęs nei regėjęs, bet dabar jau yra net paragavęs.
Šį receptą tikrai ne pati sugalvojau, [...]
по русски
Jos auga kaip patrakę.
Tai ne tos kuklios standartinio dydžio prekybcentrio cukinijos – guli anos lentynose bet kokiu metų laiku, tylom sau gundo… Ne visad sėkmingai gundo, kartais begulėdamos pavysta, tada nukeliauja į nukainuotą lentyną, “ėėėėė, imkit mus! mes skanios ir pigios!!!”. Taip, ir skanios, ir žalios, ir viskas su jom tvakoj… turbūt.
Svarbiausia – [...]
Aš tai ne skautė. Ne, ne.
Bet buvo toks nutikimas, kai E. pamatė mano tamsiai raudonus marškinėlius nutėkštus ant lovos išvirkščius, pristojo su klausimu: iš kur juos turiu. Iš kur, iš kur?- iš padėvėtų, iš kur daugiau?
Ar žinai, ką reiškia tas ženklas? – toliau mane tardė ji.
Nu ką aš žinau, kai perku ką nors iš padėvėtų, [...]
Grįžus iš Vyšnių festivalio, beveik neberadau namie vyšnių, bet užtai radau, kad cukinijos jau užaugę paties teisingiausio dydžio. Tik reiks aplinkinius krapus iškapot, nes dabar sunku prie jų prisibrauti.
Taigi paskelbiau Viešniai iš Sostinės, kad bus cukinijų pyrago, prižadėjau garbės žodžiu, kad razinkų į jį nedėsiu, bet paskui planai pasikoregavo. Ne, ne dėl razinkų, o dėl [...]
