transliacijos iš virtuvės
Negaliu patikėti, kad nesu paskelbusi savo kasmetinių kūčiukų recepto. Tai reiškia, Lietuva, kad jo ir nebesužinosi, nes tokių kaip pernai- užpernai-užužpernai nebekepu. Manęs ypatingai nejaudino, kad anų receptas buvo ne visai pasnikiškas, nes aš taip galvoju, jeigu man vartus į rojų uždarys dėl kelių šaukštų grietinės kūčiuko tešloj, tai išvis … Skaityti toliau
…kai buvome pas Izą Vroclave. Seniai… 2011- ais, kai dar jos kambary stovėjo maža raudona sofutė. Kai dar nepažinojome Klaudijaus (su kuriuo abi susipažinome šį pavasarį, bet paskui išėjo taip, kad ji susipažino labiau ir artimiau)… kai darydama “čekiną” skrydžių sąraše niekaip neradau Vroclavo, vos nesupanikavau, paskui pamačiau, kad jis … Skaityti toliau
Kadangi iki kalėdų dar marios laiko, jokių dovanų dar nepirkinėju, kūčiukų nekepu, eglės nepuošiu. Imbierinių žmogeliukų išvis nesiruošiu kepti, nes namiškiai nemėgsta imbiero skonio, o aš nemėgstu keptų žmogelių. Visą komercinį ir socialinį spaudimą kol kas dar atlaikau, nors poveikį jaučiu – patys matot, pradėjau teisintis… Ką padarysi, džingilbelsai ant … Skaityti toliau
Laiškas iš Kristinos iš JAV:
Reikia būtinai išsikepti kūčiukų…. nekepiau jų nuo sovietmečio laikų. Kai tik atsirado pirkti parduotuvėse, nustojau juos kepti, nes nebelikdavo laiko. Dabar gyvenimas taip pasikeitė atsikrausčius i Floridą gyventi, kad kūčiukų pirkti niekur nėra !!!!!!!! Čikagoje būdavo lietuvių parduotuvės, ir ten pirkdavome ir duoną, ir kūčiukus … Skaityti toliau
Read more
Svečiuose pas Izą buvo gera visais požiūriais. Iza jau toks žmogus, su kuriuo yra gera. Bet aš čia visko nepasakosiu, tik apie aguonietį tai būtinai. Visi žmonės kaip žmonės, mandagiai valgė, mandagiai kalbėjo… aš aguonietį valgiau kaip kokie šeši alkani besočiai. Gabaliuką…paskui atsipjoviau dar, paskui dar gabalytį… paskui jau valgiau … Skaityti toliau
Read more
Kai matau pro langą einančias dvi susigūžusias figūras, viena didesnę, kitą mažesnę, vieną pilką, kitą juodą, abi su kapiušonais ir maišiukais rankose, neatpažįstamos lyties, su batais gumijokais ir kažkokiu pilku liūdnumu,
o dar vėjas kaukia, dulksnoja lietus ir prabėga šlapias šunėpalaikis,
visai nepanašu į pavasarį.
Visai nepanašu į jokį metų … Skaityti toliau
Read more
Klausimas filosofinis: jeigu ilgai žiūrėsi į košę, ar košė pradės žiūrėti į tave?
Ar susnūdus būsiu visą dieną, jei pusryčiams pavalgysiu aguonų? Paskui nešiodama rinkėjų korteles ir visiem šypsodamasi vis sau primindavau nerodyt dantų, nes ką aš žinau, gal man ten aguonų pristrigę.
Man šypsotis visai neprivaloma, bet malonu.
Nes … Skaityti toliau
Read more