Svogūnų pyragas su bešameliu

Žinokit, kai nueinu į prekybcentrį, mane ima persekiot moteriškė su grindų plovimo aparatu. Aš noriu apžiūrėt buitinę chemiją, nes akcijos, gal netyčia lentynoj pamatysiu kažką, ko man mirtinai reikia. Ta atvaro aparatą kaip tik į tą skyrių, kur aš stoviu ir žiūriu. Atseit jai čia reik išplaut. Sakyt nieko nesako, bet grasina aparatu. Kas man belieka, nueinu į gretimą tarpą – prie keptuvių… ana su savo aparatu iš paskos. Kur aš einu, ten ir ji, kokias dvi minutes atsilikus dėl alibi. Tada darau tokį ilgesnį perbėgimą, praleidus kelias žiauriai įdomias lentynas, nuskuodžiu iškart prie actų ir aliejų.

Ana taip akivaizdžiai nepuola iš paskos, raito zigzagus ir apsimeta, kad manęs nemato. Aha! Net į mano pusę nežiūri, aš nežiūriu į ją, bet garantuoju, ji kuria planus kaip nuo eilinių įdomybių mane nubaidyti.

Aš kuriam laikui ją užmirštu. Nė aš ją pažįstu, nė ji man rūpi. Man smalsu apžiūrėt nukainuotus sūrius, bet kad juos taip menkai tenukainuoja, kad net neapsimoka… ups, moteriškė su aparatu jau ir čia. Nesuprantu, kas čia per sąmokslas mane ištisai persekiot?!

Šis pyragas likęs tik nuotraukoje ir prisiminimuose, kepėm jį kartu su Iza ir kartu su citrinų pyragu, nes čia irgi galėjom panaudoti puikiuosius keraminius žirnius, kuriuos ji padovanojo.

Tikslių produktų kiekių negaliu nurodyti, teks pasitelkti nuojautą.

  • Pagrindui: miltai+100 g sviesto+druska+keli šaukštai vandens
  • Įdarui: 1 kg svogūnų+2 šaukštai aliejaus
  • Bešamelio padažui: sviestas +miltai+pienas+muškato riešutas+juodi piprai+druska

Pagrindui sviestą pirštais sutrinti su miltais ir druska. Įpilti kelis šaukštus vandens, kad suliptų į krūvą, bet išlaikytų trapumą. Iškloti kepimo formos dugną, padarant ir bortelius ir iškepti orkaitėje, uždengus kepimo popieriumi, ant kurio užpilta keraminių žirnių. Jei tokių žirnių neturite (dar prieš mėnesį pati neturėjau ir net nežinojau, kad tokių būna), sako, kad galima užberti paprastų žirnių. Jie reikalingi, kad kepdama tešla neišsipūstų nereikalingais gūbriais.

Įdarui svogūnus supjaustyti neitin smulkiai ir patroškinti aliejuje iki suminkštės.

Dar kitoj keptuvėj ištirpinti sviestą ir jame gerai išmaišyti porą šaukštų miltų. Supilti pieną ir kaitinti plakant šluotele, kol sutirštės. Druska, pipirai ir būtinai, Iza pabrėžė, būtinai muškato riešutas. Geriausiai, jei ką tik patarkuotas.

Padažą sumaišyti su svogūnais, sudėti ant iškepusio pyrago pagrindo ir vėl viską nusiųsti į orkaitę. Galima ir pašauti, jei kas mėgsta šaudyti, galima įdėti paprastai. Kepti kol paviršius švelniai apskrunda – apie 20 min.

Neįtikėtinai skanus.

14 thoughts on “Svogūnų pyragas su bešameliu

  • 2010/11/27 at 00:06
    Permalink

    bet kokia laime ta moteriske sutikt 🙂 neprisipirkai visai nereikalingu produktu :DDD galetu ir mane kas persekiot, bet dazniausiai tai buna visko norintys vaikai…

  • 2010/11/27 at 01:12
    Permalink

    kai kitkart tave užpuls tokia moteriškė, reikia ne nuo jos bėgti, o atidžiaipažvelgti į ją ir paklausti ką nors bile ką, pvz:” O kur čia pas vakuoti agrastai?” Kai ji išeis iš stuporo, turėtų biškį nurimti. Jei persekios dar, paklausk pvz “Nerandu joduotos druskos su česnakais, kur tai galėtų būti?”
    Svarbu žiūrėti į akis ir prisispyrus klausti 😉

  • 2010/11/27 at 12:51
    Permalink

    vaikai persekioja eglę? Turėtų kalėdų senį persekiot, o dabar eglę…keisti vaikai
    Grumlinai, patarimas čia labai geras, tiesiog visiem gyvenimo atvejams, užseivinu 🙂

  • 2010/11/29 at 10:15
    Permalink

    Geras, perskaičiau pirmą sakinį ir pradėjau viena juoktis, nes labai jau pažįstama situacija, tik neįtikėtinai sąmojingai aprašyta.

  • 2010/11/30 at 02:31
    Permalink

    Rūta, reiškia ne man vienai taip… jau vien nuo to geriau jaučiuosi 🙂

  • 2010/12/08 at 17:50
    Permalink

    Puiku! 🙂 O gal galetum isduoti paslapti, kur keramikiniu zirniu pirkti galima? Man irgi praverstu 🙂

  • 2010/12/08 at 18:00
    Permalink

    deja… tie, kuriuos gavau dovanų, buvo pirkti užsieniuose (Vokietijoje).

  • 2010/12/08 at 18:12
    Permalink

    Gaila… Tada teks ieskoti galimybes siustis 🙂 Aciu!

  • 2010/12/10 at 00:36
    Permalink

    Situacija prekybos centre labai prajuokino :)) Kaip ir dažniausiai – žinok, tavo įžanginiai pasipasakojimai visada nuotaiką gerokai pakelia ir kartais net iš širdies pakvatot priverčia :))

    O su svogūnų pyragu taip – o kad kas nuluptų ir supjaustytų tą kilogramėlį… kepčiau ir kepčiau, ir kepčiau…

  • 2010/12/10 at 09:25
    Permalink

    mat kaip būna, svogūnas pravirkdo, o svogūno pyrago aprašymas prajuokina 😀

    Kažkada tuperware sugundė tokiu indeliu su besisukančiais peiliais, atseit viskam smulkinti labai gerai. Visko nesmulkinu, bet kai reikia supjaustyti daug svogūnų, tai labai tinka

  • 2011/02/16 at 22:03
    Permalink

    dar ta tesla reikia subadyti su sakute kai iskloji riebalais pateptoje kepimo formoje pries supilant tuos molinius zirnius! ir net jei zirniu neturi, jei gerai subadai su sakute tai ir pakepant burbulai neiskyla. Amerikoje labai populiarus tokie pyragai su idaru, jie vadinasi Pie. Buna su braskem viduje Strawberry Pie, su obuoliais Apple Pie, su riesutais Pecan Pie. Dar kepa tokius vadinamus Quiche i kuriu vidu deda daug plaktu kiausiniu, tarkuoto surio ir kokiu nors priedu pagal skoni pvz. spinatu, paprikos, brokoliu, kumpio gabaliuku ar vistienos. Visai skanu !

  • 2011/02/16 at 22:12
    Permalink

    aš irgi badydavau šakute kol molinių žirnių neturėjau.
    Pie ar Quiche, o aš visus vadinu pyragais. Tuos Quiche vadinu daržovių pyragais, quiche nemoku net ištarti.

  • 2011/02/17 at 03:52
    Permalink

    na man jie irgi visi kaip ir pyragai, nezinau kodel amerikonai saldzius vadina Pie o jei jau nesaldus tai Quiche….
    Pas juos cia man kartais idomiai – kiekvienas patiekalas turi turi sava pavadinima. As pavyzdziui isviriau makaronu ir sumaisiau juos su atskirai keptuveje pakepintais vistienos gabaliukais ir morkomis. Amerikoniukams vaikams buvo labai skanu, ir jie manes klausia – o kaip tas patiekalas vadinasi ??? na ka as zinau, jei skanu tai ir valgykit be pavadinimo !!! bet ne jiems mat pavadinimo reikia ir psio…

  • 2011/02/18 at 04:33
    Permalink

    sukurk ekspromtu lietuviškus pavadinimus ir lai amerikoniukai mokosi tarti “Vasario šešioliktosios pavakarių makaronai, sumaišyti su morkomis”

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Facebook Like Button for Dummies