Su languota prijuoste ragauti svetimų kraštų skonio
Kai pasieksime kitą levelį, mes, fūdblogerės, leisimės į tikras kulinarines keliones, kur su bloknotukais ir fotoaparatais fiksuosime silkių kutenimus, svirplių skrudinimus ir kario lapų raškymus. Apie tai rašysime superinius reportažus, kuriuos spausdins ant blizgaus popieriaus, nu maniškius prieš tai stipriai išoperuos, nes vis pakaišioju barbarizmų…
Kada nors taip bus. Bent jau toms, kurios labai norės. O kol kas…
…kartais svetimi kraštai ir jų skoniai patys ateina į namus, kaip Eglės draugė iš Turkijos, kuri karštą vasaros dieną atvyko gaminti karšto turkiško Cig Kofte, atvyko su visais produktais ir savo vyro turko komentarais, kad jos yra pablūdę tokią karštą dieną gamindamos tokį karštą patiekalą. Užtai dabar, vėlyvo lapkričio speiguose, malonu galvoti apie karštį, nueikite pas skruzdėliukus skveruose ir pasidomėkite receptu.
Sningant tarp vėjo gūsių, Aušrra susiranda kelionės į Tunisą nuotraukas… prisimena nakvynę palapinėje po pipirmedžiu. Ji sako – patikėkit, (ir mes tikim), kad vakariniam aromatui, sklindančiam nuo šio medžio, negali prilygti niekas… Išragauti kaktusų vaisiai, alyvuogės, blyneliai, kepami gatvėse ir saldi mėtų arbata, patiekiama mažose stiklinėlėse ir gausiai priberta kedrų riešutėlių.
Daugiau nuotraukų, įspūdžių, mėtų arbatos, ir aštriosios harisos receptas Aušrros tinklaraštyje.
Viktorija prisimena kelionę į Vokietiją su pakeliui išragautais kaukazietiškais patiekalais, su studentiškomis sąlygomis gamintais cepelinais (visų reikalingų produktų Volietijoje rasti lengva, tik tarką rasti sunku), ir prisimindama kelionę, dalinasi vokiečių mėgstamu patiekalu – kepsniukais su karamelizuotais svogūnais
Ar tik man cia pasirode, ar tikrai nemegstame keliauti ir ragauti kitu saliu skoniu? Bet tikrai matyti populiariausias salis – Turkija, Tunisas. Dar kazkas apie Egipta galejo parasyti… Labai smagu skaityti visas istorijas.
puikus aprašymas, bet tikrai mažai panorusių atnešti kitų šalių skonius 🙂
negali būti, kad nemėgsta keliauti nei ragauti, ko gera nėra laiko arba nuotaikos rašyti
aš susilaikiau. pasakojimas pie neturistinę Kiniją būtų niekinis be nuotraukų, o nuotraukų nebūtų, nes neturiu produktų ir įrangos gaminti, o ir kinietis ūkininkas nelabai angliškai šnekėjo, tai ženklų šneka pavaizduotas receptas nepatikimas. žodžiu, neatkartojama maisto ragavimo patirtis
Asta, pasakojimas apie neturistinę Kiniją, net be nuotraukų ir net be receptų būtų labai įdomus. Prašau papasakoti.
Pingback: Languota prijuostė: mano svajonių virtuvė ir trys išrinktieji « Saulėta virtuvė