Špinatų sriuba su avinžirniais

Įkvėpimas atėjo iš tinklalapio, kurį vakar užtikau, bet šiandien neberadau. bet jau buvo užmerkti avinžirniai ir nusipirkti šaldyti špinatai, tai staigiai susiradau kitą.
Čia:

300 g šviežių spinatų (naudojau šaldytų, apie kiekį galiu pasakyti – šiek tiek, bet nemažai, nesgi paminėti pavadinime)
150 g konservuotų avinžirnių (pamirkiau ir išsiviriau pati)
100 g svogūno (1 didelį. Cha, negi turėjau sverti ir apskaptuoti, kad būtų lygiai 100 g?)
2 skiltelės česnako
100 g tagliolini tipo makaronų (siauručiai ilgi lakštiniai, bet aš sulaužiau)
80 g morkos (1 morka, aišku galėjau sverti ir kiek per daug atkąsti, bet pagraužimui buvau nusiskutus kitą)
50 g saliero (neturėjau, bet pabaigoj užpjausčiau žalio, atsinešus iš daržo, atkapstyto iš po sniego)
šalavijo (itališkai “salvia” – google vertėjas verčia “išmintis”. Et, neturėjau)
110 cl mėsos sultinio (litras su biškiu)
alyvuogių aliejus
druska
malti juodi pipirai

Aliejuje pakepinti svogūnus, česnakus, morkas, salierą, šalaviją. Paskui sudėti špinatus, kad prisigertų skonio.
Sudėti avinžirnius ir karštą sultinį. Virti 35 min., sudėti lakštinius ir virti dar 7 minutes.
Paskaninti maltais juodais pipirais ir termiškai neapdorotu alyvuogių aiejumi.

Didysis Ekspertas pasakė – neblogai, bet česnakai geriau tiktų tiesiai į lėkštę, nekepinti. Tiktų sūris ir skrudinto batono gabaliukai. Avinžirnių galėtų ir nebūti, o bulvių galėtų būti. Ach, taigi visai kitas patiekalas būtų, nors dėl batono gabaliukų gera mintis)
Išrankusis įsipylė, paragavo, bet visko nesuvalgė.
Vienintelė vaipėsi.
Man skanu.

• Tweet
• Buffer
• Pin It