Šokoladinis varškės pyragas
Kai pirmą kartą pamačiau parduotuvėje sūrio tortą, o buvo tai senokai, buvau gal visu dešimtmečiu jaunesnė, niekaip nesupratau, kas tai per sutvėrimas. Man atrodė, jei tortas, tai turi būti saldus, o jei sūris, tai turi būti sūrus. Prasiplėtus akiračiui suvokiau, kad amerikoniškas “čyyyyzzz” gali būti visoks, net ir saldus kaip falšyva šyyypsena. Jiems atleistina, nes jie vargšiukai neturi varškės. Kai susirašinėdama su amerikonais parašydavau, kad man patinka “curd”, buvau tą žodį radusi žodyne, anie sureaguodavo “yuck”, ar kažkaip panašiai, na, tipo, išreikšdavo pasibjaurėjimą, nes jiems curd tai tos pleiskanos, į kurias pavirsta į kavą įpiltas pienas, jei jis yra pagižęs. Nu, gerbiamieji, man pagižusio pieno pleiskanos irgi yra yuck, bet mes gi žinom, kad varškė yra kas kita.
Nu tai va, tokius pyragus, kuriuos amerikonai vadina čyzkeikais aš mėgstu, bet vadinti juos sūrpyragiais nenoriu. Ot ir nevadinsiu!
Šokoladinis varškės pyragas
Pagrindui sviestą išlydyti. Sausainius (tuos keturkampius iš pakelio) sumalti smulkintuvu iki trupinių. (Nieko baisaus ir jeigu ne šokoladiniai.) Suberti trupinius į skystą sviestą, išmaišyti. Kepimo formą iškloti kepimo popieriumi. Suberti trupinių – sviesto masę, lygiai paskleisti ir šaukštu suspausti kiek įmanoma.
Varškė turi būti lygutėlė, be grūdelių. Aš kartais užtinku tokios pirkti, ypač jei akcijinė kainą, prisiperku atsargų. O jei normali varškė, reiktų ją kaip nors malti ar per sietelį trinti, kad būti lygios kosistencijos. Į varškę įmaišyti cukrų, kiaušinius, vanilę. Šokolądą ištirpinti (sudėti į metalinį dubenėlį, kurį uždėti ant puodo su verdančiu vandeniu, kad garų šilumoje šokoladas išsilydytų). Įmaišyti šokoladą į varškę. Supilti visą šia gardžią masę ant sausainių pagrindo. Kepti orkaitėje apie 180 C apie 40 min. Paviršius šiek tiek apkepa.
Leisti formoje atvėsti. Paskui galima dar ant viršaus dėti glaistą – ant garų pašildyto sviesto-šokolado-grietinėlės mišinį. Aš jo nebedariau (E. sako – nebedaryk, nebereikia). Su glaistu būtų gražiau buvę.
Pagal Joy of Baking, bet su pakeitimais
turim turim cia mes tos varskes 🙂 ir grudetos (cottage cheese), kuri buna suri ir saldzios(ricotta cheese)… tik naturalios, tokios kaip pas jus nera gal ….. bet ir tai gerai paieskojus rasti galima farmers cheese. O jau tu cheese cake tai visokiausiu rusiu !!!! bet as ju nemegstu… 🙂
Kristina, jau seniai esu pastebėjusi, kad mūsų įsivaizdavimas apie Ameriką dažnai būna iškreiptas, tai ko gero varškės klausimu irgi… netikslus. Nu pardon
Oi, mano isivaizdavimas apie Amerika buvo visiskai iskreiptas kai gyvenau Lietuvoje… visokiu nesamoniu ir dabar dar kartais isgirstu 🙂
Manau reikia bent viena karta apsilankyti Amerikoje ir isivaizdavimas gali visiskai pasikeisti… ir ta Amerika dabar jau nebe taip toli kaip mums atrode pries kokius 30 metu :)))
Pingback: Varškės pyragai | Septyni virtieniai
O kokio dydžio forma naudojate?
apie 20 cm diametro
Dalia, vos tik “Septyniuose virtieniuose” umažmačiau šį pyrago receptą, iškart supratau, kad geras. Jau rytojaus dieną išsikepiau ir dėl visa ko pasitikrinau – tikrai geras:) Dabar tai vienas mėgstamiausių mūsų šeimos varškės pyragų. Praeitą savaitgalį irgi kepiau savo brolio Jono garbei, burnoje tirpo, Tamstą geru žodžiu minėjom, mmm… Ačiū! Paprastai gaminu pagal anglišką recepto versiją, išskyrus tai, kad paprastai vietoje dalies varškės naudoju pakelį fetos tipo sūrio. Sūrumo pyrage nesijaučia, bet saldumas tampa toks kažkoks “gilesnis”, ne toks agresyvus. O kol gyvenau Amerikoje, sūrio pyragų nelabai mėgau vien dėl to, kad daugelis jų man buvo tiesiog pernelyg saldūs.
Dalia, vos tik “Septyniuose virtieniuose” užmačiau šį pyrago receptą, iškart supratau, kad geras. Jau rytojaus dieną išsikepiau ir dėl visa ko pasitikrinau – tikrai geras:) Dabar tai vienas mėgstamiausių mūsų šeimos varškės pyragų. Praeitą savaitgalį irgi kepiau savo brolio Jono garbei, burnoje tirpo, Tamstą geru žodžiu minėjom, mmm… Ačiū! Dažniausiai gaminu pagal anglišką recepto versiją, išskyrus tai, kad paprastai vietoje dalies varškės naudoju pakelį fetos tipo sūrio. Sūrumo pyrage nesijaučia, bet saldumas tampa toks kažkoks “gilesnis”, ne toks agresyvus. O kol gyvenau Amerikoje, sūrio pyragų nelabai mėgau vien dėl to, kad daugelis jų man buvo tiesiog pernelyg saldūs.
aš taip pat kai jį užmačiau, tiesiog per monitorių pajutau, kad geras. O čia įdomi mintis dėl fetos, reiktų patikrinti
O šokoladas, tai paprastas kur plytelėm parsidavinėja? Ar konditerinis turi būti?
Pieniškas ar juodas? 🙂
Šokoladas plytelėmis, juodas, geriau jei 70 proc kakavos