Sluoksniuotos tešlos įvairios formos

Ponas Didysis Ekspertas mane kaltina iškrypusiu skoniu. Įrodymas – man patinka alyvuogės (tos, kur pati iš Sicilijos parsivežusi sūdžiau tikrai gavosi kartokos, bet aš tai kitokią išvadą darau, nei jis. Reiškia reiks bandymą pakartoti, vėl į Siciliją nukeliauti, alyvuogę parsivežti ir ją teisingiau užsūdyti, nes kokia klaida buvo su pirmu bandymu jau pati supratau.) Bet jam keksas su aguonomis irgi mano neteisingo skonio įrodymas. Ir kad į varškę su cukrumi įtrupinu sausainių ir šokolado, jam irgi ne lygis. Ajajaj, sako, nieko prie arbatos neturim… Ajajaj…

Gerai, kad kaip tik pasitaikė akcijinė kaina sluoksniuotai tešlai.

Vamzdelių jai užvynioti dabar jau turiu. Iš Čekijos.

Sluoksniuotą tešlą truputį dar pakočioju į ilgį. Supjaustau juostelėmis. Užsuku ant vamzdelio. Kol neturėjau tokių vamzdelių, naudojau kartoninę tūtelę nuo popierinio rankšluosčio, apsuktą folija. Žr. čia
Pavolioju cukruje. Kepu. Vienas galas truputį plonesnis, dar ir dėl to labai lengvai nuo vamzdelio nusimauna. Būtų gražu dar kremo į vidų įliurlinti, bet ir taip gerai. ir taip su kalorijom nenusiskriaudžiu.

Kitą lakštą supjaustau kvadratėliais. Įpjaunu kampus. Uždedu truputį obuolienės. Sulenkiu kampus pagal “vėjo malūnėlio” principą. Užcukrinu šiek tiek.

Kepdami kai kurie kampai atsikabina, bet aš jiems atleidžiu.

• Tweet
• Buffer
• Pin It