Šliužo fermentas
Nusipirkau sūrio šiek tiek prašmatnesnio ir šiek tiek brangesnio, ir net nelietuviško. E. paėmus pakuotę skaitinėja, kas ten parašyta lietuviškam lipduke, smulkiom raidytėm, kurių aš neįžliebiu. Sudėtis: karvės pienas, šliužo fermentas… (pauzė)… ŠLIUŽO FERMENTAS!!!
KAS???!!!! – čia mes jau ėmė šūkaut didžiosiom raidėm. – KAS???
ŠLIUŽO FERMENTAS!!!
Nežinau apie kitus Lietuvos žmones, gal jums čia nieko naujo ir jokio sukrėtimo, bet mes šliužo fermentuose nesam išprusę, iškart vaizduotė piešia riebius slimokus, tokius kaip sraiges be namelių, kurie apšliaužioja braškių lapus, palikdami gleivėtus blizgančius pėdsakus.
Bet kaip jie (ar ne jie?) susiję su prašmatnesniais, šiek tiek brangesniais sūriais???
Gerai, kad internetas visagalis…
Pasirodo, šliužo fermentas su sraigėm nesusijęs. Jis gaminasi žinduolių skrandžiuose, he he, taigi ir mūsų, homosapiensų. Pieno pramonėje panaudojama jo savybė labai greitai sutraukinti pieną. Pramoniniam naudojimui gaminamas iš jaunų galvijų skrandžių. Iš labai labai jaunų galvijų skrandžių (iki 10 dienų amžiaus veršiukų), nes galvijams pradėjus ėsti žolę, pasikeičia fermento sudėtis.
Šį fermentą 1874 metais išskyrė danų mokslininkas Christian Ditlev Ammentorp Hansen, druskos tirpale mirkydamas džiovintą veršiuko skarndį. Paskui jis neblogai prasisuko, įkūrė firmą Chr-Hansen, pramoniniu būdu gaminančią šiužo fermentą iki pat šių dienų.
Sūriai, gauti, sutraukdinant pieną šliužo fermentu, vadinami fermentiniais. Veikiant šliužo fermentui, iš pieno susidaro sutrauka, į kurią įeina visos sudėtinės pieno dalys.
Tai populiariausias pieną sutraukiantis fermentas, dabar jau gaminamas ir genetinio modifikavimo būdu. GMO fermentas pigesnis, daugiau naudojamas Šiaurės Amerikoje, nei Europoje.
Kiti pieną sutraukiantys fermentai gaunami iš pelėsinių kultūrų, grybelių, augalų. Pienas gali būti traukinamas ir citrinos rūgštimi.
Hmmmm… kiek problemų pieno pramonei. Dar atmenu tuos laikus, kai pienas būdavo supilamas į puodą, padedamas ant suolelio ir pats susigaudavo jam reikalingą fermentą, net pro uždengtą dangtį susigaudavo. Tiesa, ne taip staigiai, dienelę kitą užtrukdavo, pirma sugiždavo, paskui surūgdavo, o paskui norėdavo būt pašildytas.
che, che, apšvietei! 😀 bo, perskaičius pavadinimą ir man plaukai ėmė piestu stotis ;D
tai gaunasi , kad jaunus vershelius nugalabyt turi, kad gauti to fermento? Shiaip ar taip man suriu jau valgyt nebesinori:D juolab kad jie jau nebe tokie skanus kaip budave anksciau…
Vitalija, mano irgi pirma reakcija buvo tokia pat. Siaubs. Vistik galvoju, kad galabija veršelius dėl mėsos, o fermentus, škūras, kanopas susirankioja prie to paties.