Rygos raguoliai (Rigas radzini)

по-русски

Aš galiu į Latviją nuvažiuoti su dviračiu – per vieną dieną. Ne tiek norėjau pasigirti, kokia važiuotoja esu, bet atkreipti dėmesį į atstumus – netoli iki Latvijos. O gavosi toks paradoksas, kad pirmas latviškas receptas atėjo į Septynis Virtienius iš Vokietijos. Kartu su pirmuoju svečiu. Susipažinkite su abiem, su miela viešnia, ir su Rygos raguoliais!

Sveiki, aš jūsų viešnia… štai mane pakvietė – susipažinti ir pasišnekučiuoti. Aš – mielu noru!
Mano vardas Lara, gyvenu Vokietijoje… nors iki 1991 metų buvom tos pačios valstybės gyventojai, nes gimiau ir gyvenau Ukrainoje iki pat piko valandos – iki tos valandos, kai susigrūmė GKČP ir kažkokios naujos užgimstančios jėgos… Taip buvo lemta, kad didžiulės buvusios Sovietų Sąjungos nebeliko, o mes gyvename skirtingose valstybėse, kas, beje, netrukdo mums bendrauti.
Ką papasakoti apie save? Neužtvindysiu jūsų informacija, pradėsiu nuo to, kad labai mėgstu gaminti, labai! Labiau, negu valgyti… Turiu daugybę kitokių pomėgių, bet apie juos kitąsyk! mano didžioji aistra – kepiniai, tik ne kokie nors tortai (nors galiu ir juos!), bet duona ir bandelės! Ir žinote, kieno “kaltė”, kad aistringai pamėgau duonos kepimą? Pamėgau taip, kad tai tiesiog tapo aistra, gyvenimo dalimi. Nagi, pabandykite atspėti… nagi, nagi… apie ką galvojate? O “kaltininkė” – viena iš Baltijos šalių, taip taip, būtent taip!

Štai ir nusprendžiau pažinties proga jūsų teismui pateikti receptą iš Pabaltijo – Rygos raguolius. Šį receptą radau interneto erdvėse, išbandžiau ir nepaprastai susižavėjau!!! Tai nuostabūs kepiniai, kurių akivaizdoje krosantams belieka susigėsti ir patyliukais trauktis į kampiuką.

O prasidėjo taip… Kol gyvenome Sovietų Sąjungoje, neteko pabuvoti nė vienoje iš Baltijos šalių. Ir žinojome apie jas miglotai, tik šiokias tokias nuotrupas. Atminty iškildavo eilutė iš dainos “Naktį siaurose Rygos gatvėse…”, o kas ten vykdavo naktį – nežinia ir tiek. Tačiau kai Baltijos šalys tapo ES narėmis ir mums nebereikėjo vizų atvykimui, pagaliau ryžomės…

Prieš 3 metus atvykome pirmą kartą į Jūrmalą – ir ją įsimylėjome! Daug kas patiko… Gamta -švelni, stipri, rami. Ir žmonės! Keista, kad prieš apsilankymą mus gąsdino Baltijos valstybių gyventoju nepakantumu rusakalbiams. Pasirodė, kad gandai ne tik stipriai perdėti, bet ir išvis melagingi – tokio draugiškumo ir pasirengimo padėti net nesitikėjome! Bet kas sužavėjo labiausiai, iki pat širdies gelmių – tai DUONA! Ah, “saldžiarūgštė klasikinė”, būtumėm galėję vien tik ja maitintis. mes ją tiesiog įsimylėjome. Tip, vėliau, kai aplankėme Jūrmalą ir Rygą, mes radome daugybę kitų skanių dalykų: ir rūkyti lašiniai, ir žuvis, ir rauginti agurkiukai, ir šokoladas… ir… ir… Pasirodė, kad yra daugybė skaniausios duonos rūšių, kurias kepa firma “Laci” – ir visos neįtikėtinai skanios!
Tiesiog širdin man ta duona įkrito, iki tiek įkrito, kad nusprendžiuau išmokti ją kepti namuose! Tiesa, “saldžiarūgštės klasikinės” recepto taip ir neradau, bet priartėjau prie didingo duonos kepimo meno, susižavėjau taip labai, kad vis renku įvairius receptus ir vis kepu! Ir vis kepu!

Na, gal jau laikas apie receptą? Galiu pasakyti, kad bet kurio kepinio sėkmės paslaptis paprasta – reikia laikytis receptūros ir technologijos. Aš viską darau tiksliai pagal receptą, tai patariu ir jums, jei sumanysite išbandyti šį dievišką kepinį!

Ir taip – superiniai Rygos raguoliai (Rigas radzini)!!!

* Miltai a.r. – 500 g
* Šviežios mielės – 25 g
* Druska – 6 g
* Cukrus – 90 g
* Sviestas – 130 g
* Pienas – 75 g
* Kiaušiniai (į tešlą) – 105 g, tai maždaug du dideli kiaušiniai
* Vanilės ekstraktas – 2 a.š.
* Vanduo – 100-120 ml
* Сukraus pudra

1. Tešlos gaminimas

Raguoliai gaminami labai paprastai, svarbu laikytis technologijos. Produktus aš svėriau – netgi kiaušinius! Taip pat ir formuojamus gaminius. Ir sluoksniavimo technologija taip pat dėmesio reikalauja…
Tešlą gaminame be įmaišalo.
Mieles sutrupinau su miltais, sudėjau visus likusius produktusir gerai išmaišiau.Tai darau ne rankomis, o paprastu mikseriu su 2 antgaliais, bet visuomet maišau labai kruopščiai (kad išsiskleistų tešloje gliuteinas) – kai tešla atsikabina nuo indo sienelių ir sukimba į kamuoliuką, tai požymis, kad ji gerai išmaišyta. Man teko papildomai įdėti 2 šaukštus miltų. Gavosi toks labai geras minkštos tešlos kamuoliukas, matosi nuotraukoje!
tešlą kildinu naminėje “barokameroje” -dubenėlį įdedu į plastikinį maišiuką, kurį pripučiu oro, o galus sandariai užrišu. Štai kaip iškilo! tešla turi kilti 3 valandas. 1 kartą ją apspaudžiau pirštais, bet jokių žiaurių veiksmų nesiėmiau, nei mėčiau, nei mušiau, nei minkiau… Taigi tešla paruošta – mentele ją išverčiau ant miltais pabarstyto stalo.
2. Antras etapas – gaminių formavimas.

mentele daliname tešlą į gabaliukus, maniškiai sveria po 60 g, ir dar liko mažiulytis gabaliukas, iš kurio išėjo mažiulytė bandelė. Kad gabaliukai būtų vienodo dydžio yra svarbu, tada jie visi kartu iškepa. Dabar kiekvieną gabaliuką kočioju liežuvėliu. Jokių trikampių, čia jum ne kokie nors įgrįsę krosantai! Nupurtome nereikalingus miltus. Vyniojame juos ypatingu būdu – Į SAVE, PATEMPIANT UŽ GALŲ, DARANT NE MAŽIAU KAIP 5 IR NE DAUGIAU KAIP 8 SUSUKIMUS. Vyniodama tempiau juos “už auselių” todėl gavosi trigubai ilgesni, negu iš pradžių atrodė. Išriečiame, kad būtų ragelio forma
Sudedamą į paruoštą skardą – pateptą riebalais arba išklotą kepimo popieriumi. Kišame į maišą kildinimui.

3. Kildinimas.

Kildinimui prireiks ypatingų sąlygų. O ką jūs manėte, čia jum ne kokie krosantai, kuriuos dabar kepa kiekvienoj Sibiro troboj… Taigi kildinimui orkaitėje įjunkite apšvietimą (kuris irgi duoda šilumos). Pripilkite didelį puodą verdančio vandens (aš naudojau 4 litrų puodą). Raguolius skardoje, o skardą maiše dėkite orkaitės viršuje, o puodą su kaštu vandeniu – apačioje. Palikite 1 valandai. Aš, kadangi turėjau dvi skardas, jas vis sukeisdavau vietomis, viena garinosi “saunoje”, o kita tiesiog virtuvėje. Ir, tiesą sakant, neišlaukiau 1 valandos, nes jau po 40 minučių rageliai išsipūtė nežmoniškai, baisu buvo, kad nesprogtų.
4. …ir galutinis etapas- kepimas.

Prieš kepant, aptepti kiaušiniu, suplaktu su vandeniu (4:1) – darykite tai atsargiai! Jau tokie jie švelnučiai! Aš turiu specialų teptuką, bet jei neturite, tai nebent kokia plunksnele (gal turite kieme vištų? arba kokių balkoninių varnų?) Orkaitę įkaitinkite iki 190°, atsargiai įdėkite skardą su raguoliais, tik nesukratykite, jau tokie jie jautruoliai, tieisog oriniai! – ir kepkite kol iškeps, o tai truks apie 15 min.

Išėmus iš orkaitės tiesiog skardoje apibarstykite cukraus pudra. Nuimant nuo skardos nesuglamžykite. Tačiau atvėsę jie visiškai išlaikys savo struktūrą, nepaisant beveik orinės struktūros.
Na ir svarbiausias etapas – valgymas! Su didžiausiu malonumu.
Štai kokie jie – labai patiko!

Atkreipkite dėmesį į struktūrą

Šiemet vėl buvome Jūrmaloje – vasario mėnesį. Tieeek sniego dar neteko matyti! Žavinga…

Na, nebetempsiu mūsų pirmo susitikimo. Man labai įdomu sužinoti jūsų įspūdžius apie mano kepinius.
O gal kas nors patartų dėl įdomių vietinės virtuvės receptų? O gal dėl vietų, vertų aplankyti. Būčiau labai dėkinga.

• Tweet
• Buffer
• Pin It