Rūgštynių sriuba: latviška versija

Gegužės 4-ąją latviai mini savo nepriklausomybę susirinkę prie stalų, užtiestų baltomis staltiesėmis. Pernai sužinojom, kad vyksta tokie dalykai, nuvažiavom, sudalyvavom ir aprašėm: baltos staltiesės šventė Latvijoje.

Šiemet važiavom vėl. O, žiūrim, ir vėl rūgštynių sriuba verdama. Reiškia, reikia išgauti receptą.

Pagrindinė rūgštynių sriubos virėja – su raudonu švarku dešinėje. Ji katilą maišė ir maišė, o kiti žmonės atėję vis siūlydavo dar ką nors įdėti. Pagrindinė virėja kartais leisdavo įdėti, kartais – ne.Tokios mergičkos, žiūrėdamos į katilą lyg ir bandė aimanuoti, kad labai riebu. Mes latviškai nemokam, bet kai sako “tauki”, tai suopratam. Ne, virėja atsakė, čia ne nuo “tauki” sriuba tokia geltona, o nuo kepintų morkų ir svogūnų.

Netoli sriubos virimo buvo pasitikimo staliukas. Ėjo ir ėjo žmonės, prie staliuko užsirašydavo, gaudavo labai gardaus naminio biskvito vyniotinio ir čierkiuką kažko, o kai kurie gaudavo dar ir apsikabinimą. Buvo labai smagu sužinoti, kad mūsų šiemet jau laukė. Tai pernai atsibaladojome visus nustebindami, o šiemet buvom laukiamos.

Sriubos virimas visą laiką vyko sklandžiai. Jei kartais užsigaruodavo, reiškia taip turėjo būt, reiškia eilinė magijos dozė buvo įpilta.Kungis atnešė kibirą bulvių. Ponia virėja leido jas dėti į sriubą. Bet prieš tai kungis klausė, ar Cirvį dėt, tai tuomet sakė, kad ne. Mes supratom, kas yra cirvis, nes jis klausdamas vaizdžiai kilnojo kirvį. O kungis  reiškia pons.Išklausiau rūgštynių sriubos receptą, dar pasisukinau aplink, nes apie maistą sukiotis yra neblogas dalykas, bet jau buvo laikas eiti prie stalo ir dar ne valgyti, bet sugiedoti “Dieve, laimink Latviją”, pasidžiaugti kartu nepriklausomybe ir sužinoti, kaip jie nepatenkinti kad kelias nuo Elėjos link Duobelės toks duobėtas. Tada ėjome toliau į kiemą, kur prasidėjo vaidinimas.  Pagrindinis spektaklio herojus buvo vardu Tobijs, bet mes jo nematėm, tik būdą. Vienu metu net visi pagalvojom, kad Tobijs yra gatavs, todėl norėjo jį palaidoti su visa būda. Spektaklis vyko latviškai, bet pakankamai aiškia latvių kalba, kad mes beveik viską supratom, o taip pat išmokom naujų žodžių. Pvz “ko bliaustais?”, “sausa vobla”,  o be to sužinojom, kad Trakai yra durniai. Labai fainas buvo spektaklis. Artistai atvykę iš Bauskės, o pjesės autorė – šių namų šeimininkė.Paskui valgėme rūgštynių sriubą. Labai skani. Pagrindinis skirtumas nuo man įprastos – kad su perlinėm kruopom.Ir kitus suneštinius skanumynus valgėm. O tada – šokiai pokiai. Kaip man patinka ta latviška šventė – baltosios staltiesės šventė.

Latviška rūgštynių sriuba

Kiekiai surašyti ne katilui, o normaliam puodui maždaug 4 žmonėms.

  • 1 svogūnas
  • 1 morka
  • 2 skiltelės česnako
  • maždaug 2 šaukštai riebalų (aliejaus arba taukų)
  • 1 sauja perlinių kruopų
  • 1 litras sultinio
  • 2-3 bulvės
  • apie 100-150 g rūkytos šoninės
  • rūgštynių – kelios geros saujos
  • 2-3 virti kiaušiniai
  • žali svogūnų laiškai
  • cirvis, bet nebūtinai

Perlines kruopas kelias valandas iki sriubos virimo užmerkti vandeny, kad išbrinktų. Manyčiau, galima naudoti ir virtas kruopas, tada sriubą virti reiks trumpiau.

Svogūną supjaustyti smulkiai. Morką sutarkuoti burokine tarka. Česnaką susmulkinti. Viską pakepinti ant riebalų maždaug 5 minutes – kol suminkštės. Visą šį kvepiantį kepinį užpilti sultiniu, sudėti kruopas ir virti kartais pamaišant.

Sakyčiau, dėti druskos, juodų pipirų, lauro lapą, bet visa tai jau turbūt yra sultinyje.

Virti, kol išvirs perlinės kruopos. Sudėti nedideliais gabaliukais pjaustytas bulves, dar virti apie 15 min., kol bulvės išvirs.

Rūkytą šoninę supjaustyti gabaliukais, paspirginti ant keptuvės, sudėti į sriubą. Sudėti pjaustytas rūgštynes. Pavirti dar kokias 5 minutes. Gatvas! – kaip sako latviai.

Virtus kiaušinius supjaustyti , sumesti į sriubą.

Užberti smulkiai pjaustytų svogūnų laiškų.

Valgyti su grietine.

Liko neaprašyta dar viena sudedamoji dalis – cirvis. Ai, tiesa, virėja sakė, kirvio nereikia.

2 thoughts on “Rūgštynių sriuba: latviška versija

  • 2018/05/14 at 12:47
    Permalink

    Ačiū, taip įdomiai aprašėt, net pavydas ima, kad pas mus tokių švenčių nėra. Latvių kalba įdomi tuo, kad panašių žodžių labai skirtingos reikšmės, pavyzdžiui – kungs yra ponas, o kungis – skrandis 🙂 Smagios šventės pas juos, visi draugiški ir labai geranoriški.

  • Pingback: 2018-ieji, taip greit nulėkę į praeitį – Septyni virtieniai

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *