10 faktų apie rozmariną
1. Rozmarino tėvynė – Viduržemio jūros pakrantė. Ispanijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Graikijoje rozmarinai iki šiol auga natūralioje gamtoje: skurdžiose pievose, kalnų šlaituose.
2. Auga krūmais, gali pasiekti 1,5 m aukštį ir 2 m plotį.
3. Išvertus iš lotynų kalbos, rozmarino pavadinimas reiškia „jūros rasa“. Ant uolėtų, saulės kepinamų šlaitų augančiam rozmarinui nelabai reikia lietaus vandens. Gyvybę gali palaikyti drėgmė, kurią vėjas atneša nuo jūros.
4. Rozmarinas giminingas tokiems augalams kaip čiobrelis, bazilikas, šalavijas, pelynas, mėta, levanda. Visi jie priskiriami magnolijainių klasei, notrelinių šeimai.
5. Senovės Egipte, Graikijoje šio kvapnaus augalo šakelės buvo deginamos šventyklose kaip smilkalai – aukos dievams. Rozmariną taip pat degindavo norėdami išvalyti patalpų orą, kuriose susirinkdavo daug sergančių žmonių. Viduramžiais žmonės nešiodavosi rozmarino šakeles, kad eidami per maro apimtas teritorijas galėtų prisidėti jas prie nosies ir taip apsisaugoti nuo užsikrėtimo per orą. Net Antrojo pasaulinio karo metais kad dezinfekuotų aplinką prancūzų gydytojai ligoninėse degindavo rozmarinus.
6. Tikėta, kad dažnai rozmarinus uostantys žmonės gyvena ilgai ir yra sveiki, išsaugo jaunystę. Jų kvapas išvalo mintis, padeda atsiminti svarbius dalykus.
Senovės Graikijoje studentai nešiodavo rozmarinų vainikus arba bent įsipindavo šakelę į plaukus ir tikėdavo, kad tai jiems padės per egzaminus. Tiek senovės Graikijoje, tiek Romoje rozmarino šakelėmis pagerbdavo mirusius – ko gera dėl to, kad ilgiau juos atsimintų.
7. Į kitas Europos šalis rozmariną atvežė vienuoliai, auginę jį vienuolynų darželiuose. Rozmarinas išpopuliarėjo kaip prieskoninis ir dekoratyvinis augalas.
8. Viduramžiais Anglijoje vestuvių dieną tiek nuotaka, tiek jaunikis prisisegdavo rozmarino šakelę – kad visada juos lydėtų meilė, ir kad būtų vienas kitam ištikimi. Anglijoje rozmarinas auginamas nuo XIV amžiaus.
9. Rozmarinas laikomas Marijos augalu (angliškas pavadinimas Rosemary – „Marijos rožė“). Kai Mergelė Marija su savo vyru Juozapu ir mažu sūnumi Jėzumi keliavo į Egiptą, vieno poilsio metu savo išskalbtą mėlyną apsiaustą padžiovė ant rozmarino krūmo. Nuo tada rozmarino žiedeliai tapo švelniai melsvo atspalvio, iki tol atseit buvo balti.
10. Kvapiojo rozmarino lapuose yra iki 2% eterinio aliejaus. Kvapas stiprus. Naudojamas kaip prieskonis, jis gali permušti neitin malonų mėsos kvapą (pvz. avienos, triušienos), o taip pat ir kitus prieskoninius augalus todėl naudojamas saikingai. Patiekale padauginus rozmarinų, jaučiamas labai stiprus kamparo aromatas. Į patiekalus dažniausiai dedamos rozmarino šakelės kurios vėliau išimamos. Arba rozmarinas naudojamas džiovintas, sutrintas į miltelius.
