Rožių medus

Mano galvoj plyšoja rusiškas balsas “lepestkom zelenych roooozzzz tvojo lože usteliūūūū….”. Kai ties juo susikaupiu, suvokiu, kad ten negali būti žodžių “zelionych roz”, tskanat žaliųjų rožių, turėtų būti kokių nors “alych roz”, t.y. skaisčiai raudonų, bet tie galvoje stūgaujantys balsai nesiklauso į mano logiką ir net nereaguoja į prašymus užtilti.

Dar gerai, kad minėtoji daina nesiveržia per mano burną, nes Išrankusis negali pakęsti net kai labai gražiai dainuoju, ką jau čia su lepestkom, turiu arba valios pastangom užsičiaupti, arba užsidaryti virtuvės duris ir dainuoti ten viena pati. Arba dar galiu sau laimingai pasidainuoti važinėdamasi dviračiu.

Aną dieną, kai dar nelijo, nuvažiavau prie tvenkinio, kuriame prieš kokį 14 metų buvo pagautas Didysis Karpis. Žinojau, kad vienoj viečikėj ten auga erškėtrožės ir labai jų norėjau. Pirmiaus galvojau, kad noriu pasiskinti žiedlapių ir pasidžiovinti. Tų erškėtrožių ten buvo mažiau, negu mano atminty atrodė, ir prieiti gana sunku, nes iš kai kurių pusių dilgėlėm apsitvėrę, viduryje trimetrinės, ir visur dygliai… na tiek to, žiedlapių aš pasiraškiau.

Paskum pradinis planas buvo pakeistas, nes mane sugundė internetas rastas receptas Rožių medus, kurį ir esu pradėjusi įgyvendinti, niūniuodama “lepestkom zelionych rooozzzz”.

Procesas tebevyksta, rezultatas dar nežinia koks bus, apie tarpinius rezultatus informuosiu.

Reikia daryti taip:

erškėtrožių žiedlapiams nukarpyti baltąsias dalis (kelis milimetrus toj vietoj, kur prisitvirtina prie centro), tuo pačiu apžiūrint ir pašalinant visokias pažeistas vietas ir pan.

Sumaišyti su cukrum. Santykis 1:1 pagal svorį. Sudėti į stiklainį, padėti ant saulėtos palangės ir laukti, kol atsiras skysčio, kuris ir bus tas “medus”.

1 diena. Pasirodė, kad mano beveik pilnas maišiukas žiedlapių tesveria 100 g. Sudėjau į litrinį stiklainį, vis pabarstydama cukrumi, pakratydama ir paabejodama, tilps ar ne. Sutilpo lengvai, bet viskas ten viduj atrodė taip sausa, neįsivaizdavau, kodėl cukrus turėtų pradėti tirpti. Ponas Didysis Ekspertas, kuris, pasirodo, vaikystėj yra padėjęs mamai gaminti rožių uogienę, man liepė žiedlapius maigyti, bet nusprendžiau, kad neklausysiu. Kvapas nuostabus.

2 diena. Kai gerai įsižiūriu, pastebiu tarp žiedlapių truputuką drėgmės.

4 diena. Užimta gal penktadalis stiklainio. Masė tokia apsunkusi. Kai kurie žiedlapiai patamsėję, kiti rausvi lyg niekur nieko. Jau yra šiek tiek skaidraus skysčio. Kvapas labai geras. Gaila, vis nėra saulės, kuri turėti pagreitinti procesą.Šešta diena: sirupas įgauna rausvą spalvą.

Aštunta diena (06-28): visas žiedlapių gniužulas, panašus į sunkų skudurą, nuskendęs sirupe, kuris jau darosi tamsiai raudonas. Pagaliau atsirado saulės, tai perkėliau ant kitos palangės. Stiklainis būna visas šiltas, kvapas vis dar tas pats malonus, jokių požymių, kad norėtų rūgti ar kitaip išklysti iš doros kelio.

Po trijų savaičių (07-07): jau kuris laikas visi žiedlapiai panirę sirupe, kurio iš tiesų atrodo visai mažai. Bet niekas nebesikeičia. Nusprendžiau, kad jau laikas sirupą nupilti ir įtaisiau paverstą stiklainį tarp dviejų rankšluosčių rulonų, kad sirupas varvėtų į stiklainuką. Kas nenuvarvėjo, tą suverčiau į merliaus gabaliuką ir truputį nuspaudžiau, kaip kokius bulvių tarkius cepelinams. Iš viso gavau apie 150 ml tamsiai raudono rožėmis kvepiančio sirupo – daugiau, negu atrodė. Gardus. Nors kvapas ne tiek kulinarines asociacijas kelia, kiek parfumerinis. Ką su juo darysiu? Manau, kad girsiuosi tiems, kas pas mane užeis, duosiu uostyti ir paragauti po šaukščiuką


7 thoughts on “Rožių medus

  • 2010/07/10 at 18:02
    Permalink

    o kas toliau nutiko su šitu gėriu? : )

  • 2010/07/11 at 23:37
    Permalink

    ačiū, kad priminei, tuoj papildysiu reportažą nauja informacija

  • Pingback:Baklava | Septyni virtieniai

  • 2012/06/25 at 23:14
    Permalink

    O kiek yra 100 g žiedlapių pagal tūrį? Aš neturiu svarstyklių 🙂

  • 2012/06/26 at 20:01
    Permalink

    sunku iš akies nustatyti. Aš pernai bandžiau papilti nesvėrus, šiaip kiek atrodė, kad reikia. Ir viskas, neįvyko procesas. Susicukravo ir uždžiuvo. Vis dėl to reikia sverti.

  • 2013/07/14 at 21:59
    Permalink

    o kaip daryti roziu sirupa gal kas zinot?

  • 2013/07/15 at 09:13
    Permalink

    ema, esu dariusi ir sirupą. Baltas erškėtrožių žiedlapių dalis nukarpiau, sudėjau į indą ir užpyliau cukraus sirupu. Palaikiau kokią savaitę ir nusunkiau. Geras gavosi sirupas, ne toks koncentruotas, kaip rožių medus, bet pakankamai kvapnus. Dariau panašiai pagal tą patį receptą kaip iš šeivamedžio žiedų http://www.7ravioli.com/sambuca-seivamedzio-ziedu-sirupas/html

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

Facebook Like Button for Dummies