Risotto su moliūgais ir porais, skaniai ir gražiai vegetariškas

Aną savaitę prigaminau puikaus risotto su grybais, tikrai buvo geras, prigaminau, kad užtektų keturiems asmenims, bet kiti trys asmenys maivėsi, kai kas buvo ir taip sotus, kai kas pernelyg išrankus, Ponas Didysis Čeburekų Ekspertas raukėsi dėl čiobrelių, kurių, kaip paaiškėjo, nemėgsta. Pasakė “sama ješ”, tai valgiau aš viena pati, bet užtat keturias dienas. Dėl “sama ješ”, šiaip jau mes bendraujame lietuviškai, tik kartais kokį importinį žodelį įterpiame. “Sama ješ’ reiškia:”gražioji mano, šį gardų patiekalą visą absoliučiai palieku tau vienai”

Nu tai va, pasimokius aną kartą, šito risotto viriau visai nedaug, visiškai tikėdamasi “sama ješ” scenarijaus pasikartojimo. “Kam dedi džiovintus pomidorus, jei dar turime šviežių?”- paklausė ponas Didysis Ekspertas ir šaukšts po šaukšto ėmė valgyt. Džiovintų pomidorų keisti šviežiais neverta, nes čia labai pritiko jie būtent džiovinti su sūrymėliu ir rūgštymėliu, o priekabus perfekcionistas galėjo prikibti nebent prie ryžių, kuriuos naudojau nerizotinius, dėl tos priežasties, kad arborio neturėjau (ne tik šįkart, bet išvis niekada).

Kiekiai apytiksliai – maždaug dviems:

  • gabalas orkaitėje kepto moliūgo (sutrynus būtų apie stiklinė tyrės)
  • pora saujų ryžių
  • 1 poras
  • sviesto
  • apie 1/3 stiklinės baltojo vyno
  • 2 džiovinto pomidoro puselės
  • sultinio
  • druskos, pipirų

Moliūgą supjaustyti gabalais ir iškepti orkaitėje – pasidaro taip gražiai geltonas, kad net širdis džiaugiasi.

Pasiruošti sultinį. Šį kartą į vandenį tiesiog įbėriau druskos ir džiovintų sriubinių prieskonių mišinio. Sultinys turi visą laiką virti ant silpnos ugnies.

Veiksmas vyksta puode storu dugnu, uždėtu ant nestiprios ugnies. Svieste (arba aliejuje) pakepinti poro baltąją dalį kol suminkštės. Išgraibyti, pasidėti. Toliau į karštą sviestą suberti ryžius ir maišant juos gerai riebaliukuose išmurkdyti. Užpilti vynu ir maišant leisti ryžiams jį sugerti. Toliau vis pilti po samtuką karšto sultinio, išmaišyti, leisti ryžiams jį sugerti ir užpilti vėl.

Kai ryžiai jau maksimaliai išbrinkę ir beveik išvirę, po puodu užgesinti ugnį, sudėti pakeptus porus, plonom juostelėm supjaustytus džiovintus pomidorus, sutrintą moliūgą, dar gabalytį sviesto, dar samtuką sultinio… uždengti dangčiu ir palikti kelioms minutėms.

Valgyti pasibarsčius juodų maltų pipirų ir poro žalesniosios dalies juostelėmis.

Pamela Sheldon Jones, iš kurios knygos du receptus šiam risotui suženyjau, nerašo, kad sūrio čia reiktų. Bet, turbūt, nemaišytų.

5 thoughts on “Risotto su moliūgais ir porais, skaniai ir gražiai vegetariškas

  • 2010/10/20 at 16:30
    Permalink

    O pati ir vėl periodiškai su šaukštu grįžinėdavai į virtuvę? 😉

  • 2010/10/20 at 16:36
    Permalink

    Taip jau būna – tų Ekspertų nesuprasi :))

  • 2010/10/20 at 20:46
    Permalink

    su šaukštu į virtuvę šįkart ne, gi viską iškabinom. Tikrai, Ekspertų nesuprasi…

  • 2012/08/01 at 19:17
    Permalink

    Nuo recepto nukrypau, nes namie buvo tik rudi ryžiai, o dar vieno maisto prie pirkinių sąrašo pridėti nesiryžau. Pyliau liberaliai ir vyno ir sultinio, o moliūgo gabalas gavosi labai didelis.

    Man iškart buvo griežtai pasakyta – su rudais ryžiais risotto neišeis (turbūt visi namuose turi po Ekspertą). Ar išėjo risotto, nežinau, bet žinau, kad vakarienei nieko nebeliko :/

    Žodž, nuostabybė

  • 2012/08/02 at 08:57
    Permalink

    akurat, kiekvienuose namuose savi ekspertai 🙂

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

Facebook Like Button for Dummies