Pyragas iš Gaižaičių

gaizaiciu pyragasKai pasirodžiau Gaižaičių bendruomenės susirinkime, nieks manęs nepažino. Ir aš nieko nepažinau. Bet nutaisiau tokią veido išraišką, lyg man priklausytų ten būti ir atsisėdau prie lango. Prieš prasidedant susirinkimui dar apžiūrėjau bendruomenės namus. Labai visur gražu. Radau, kad ant vieno stalo gulėjo pusplikis žmogus. Nespėjau susigaudyti, vyras ar moteris. Tam žmogui darė masažą.

Sugrįžau vėl į salę, kur jau buvo susirinkę daugiau žmonių. Vienas vyriškis atrodė matytas. Atsiminiau, kad pernai birželio mėnesį jį mačiau autobuse į Krekenavą.

Per susirinkimo vidurį padarė kavos pertrauką. Buvo valdiškų sausainių, bet kas į juos žiūrės, kai šalia toks pyragas! Nors niekas turbūt taip ir nesuprato, ko aš ten esu, man irgi to pyrago pasiūlė. Gardutėlis! Nusinešiau ant palangės ir devynis kartus nufotkinau, bet tada atėjo bendruomenės pirmininkė, atnešė dar gabaliuką ir teisingai atsuko puoduką. Reikia ne kad ąselė būtų iš dešinės, o kad matytųsi užrašas “GAIŽAIČIAI”.

Paskui pasakė pyrago receptą. Sako, tai jokia ne paslaptis, nes jį jau viešai skelbė “Sidabrė”. Bet kas ta “Sidabrė”, sakysit, palyginus su “Septyniais virtieniais”!

Pyragas su uogiene

  •  1 stiklinė cukraus
  • 2 kiaušiniai
  • 1 stiklinė grietinės
  • 1 stiklinė bet kokios uogienės
  • 2 arb. šaukšteliai sodos
  • 2 stiklinės miltų
  • cinamono
  • obuolių (nebūtinai)

Uogienė gali būti bet kokia. Šiuo atveju buvo serbentų. Jokios kakavos čia nėra, graži ruda spalva nuo uogienės. Obuoliai gabaliukais čia labai puikiai tiko, bet gali būti ir razinos.

Prisimenu kažkada buvo paplitęs receptas, kur į tešlą dedama uogienės, vadinosi “čigonu”, bet pagal jį gaudavosi kažkas neitin. Gali būti, kad viskas priklauso nuo teisingų proporcijų. Gaižaičių pyragas buvo super.

Susikūriau tokį vaizdą, kad ir Gaižaičių bendruomenė yra oho-ho kokia super.

8 thoughts on “Pyragas iš Gaižaičių

  • 2013/11/20 at 06:32
    Permalink

    mmmmm…Reikės pabandyti iškepti.

    “Bet kas ta “Sidabrė”, sakysit, palyginus su “Septyniais virtieniais”!”:))))))))

  • 2013/11/20 at 15:42
    Permalink

    Mat, kaip- kas “čigonu”, kas “negriuku” vadina. Nors, “negriukas”, neva tai, rasistinis pasakymas, ale, a tam pyragui tokie dalykai rūpi.

  • 2013/11/22 at 17:01
    Permalink

    Nu kažkodėl man pyragai su uogiene neiškyla gerai, nebent sodos reik pilt žvėriškas dozes? Bijau ir bekept

  • 2013/11/25 at 13:23
    Permalink

    Kepiau jau du kartus, puikus būdas sunaudoti šaldytuve užsistovėjusią uogienę. Abu kartus iškilo puikiai, tik man pasirodė kiek sausokas, tai perpjoviau į tris sluoksnius ir sutepiau desertine varške, ir štai – visai neprastas torčiukas.
    Ačiū už puikų receptą.

  • 2013/11/28 at 17:15
    Permalink

    Atrodo skaniai:) Bet nesupratau- tai kaip jį kepti? Ką su kuo ir kaip maišyti? Kokia temperatūra? Kiek ilgai kepamas? Gal kas pagelbės man, nepatyrusiai pyragų kepėjai?:)Ačiū!

  • 2013/12/01 at 15:22
    Permalink

    Loreta, “Sidabrė” yra gera žiniasklaida, bet labiau žinoma tik Jonišky. O “Virtieniai” gi visai Lietuvai!
    Vitalija, tiek čigonas, tiek negriukas šiais laikais nebegeri žodžiai, o dar jeigu keptas… tai išvis.
    Alba, man irgi neiškildavo, nes aš vis bijodavau sodos daugiau dėti. Bet pvz šitame jokio nemalonaus sodos skonio nesijaučia.
    Mėta, kai yra obuolio gabaliukų, nebelabai sausa. Bet aišku ir pertepimas gerai.
    Lidija, maišyti paprastai. Galima net viską iš karto sudėjus. Kepama paprastai 180 C. Manyčiau, 45 -60 minučių.

  • 2013/12/09 at 09:20
    Permalink

    Ačiū už patarimus, pyragas išėjo superinis!:)

  • Pingback:Pyragas su uogiene | O man skanu!

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

Facebook Like Button for Dummies