Pyragas su svogūnais ir Karpatų eglutėmis
Spalio paskutinę dieną Ukrainoje vyko rinkimai, kuriuose balsuoti Olga iš pradžių net neketino, nes buvo nusivylusi vietine demokratija. Nė jos mama, nė tėtis, nė brolis – visi sutartinai neketino, tik vien babusė pareigingai pareiškė, kad balsuoti eis, nes balsuoti reikia ir nuo pat ryto pradėjo ieškotis paso ir išeiginių batų.
Kiti irgi apsisprendė balsuoti (kad jų balsais nedraugai nepaisnaudotų), bet atidėjo vėlyvam vakarui, nes išvykom fotkinti chrizantemų ir kitokių grožių. Bet tą pyragą Olga man jau iš vakaro buvo prižadėjus, tai neleidau pažadui prapult ir pasisiūliau savanore pjaustyti svogūnų. Paskui siauromis tamsiomis gatvelėmis ėjau ieškoti atidarytos parduotuvės, o kur pasitaikydavo ypač tamsūs laiptukai, pasišviesdavau kišeniniu žibintuvėliu, taip sakant fonariku. Parduotuves radau iškart dvi, vienoje gatvės pusėj su abejingom pardavėjom, bet ten buvo sluoksniuotos tešlos, kitoj pusėj su mandagiom pardavėjom, ir ten buvo brinzos.
Olga tuo metu išėjo balsuoti, paskui greit parlėkė namo pasiimti fotoaparato ir labai labai greit, nes jau buvo be 15 minučių dešimta, išbėgo atgal – fotografuoti pažeidimų. O paskui sukonstravo pyragą, kurį sutartinai sulapnojom karštą, ir tikrai būtume iki paskutinio trupinėlio suvalgę, tik deja to paskutinio trupinėlio nedavė, o paslėpė dėl Juročkos, kuris buvo išdūmęs kažkur savo gražiu kalnų dviračiu.
Svogūnų ir brynzos pyragas
- 0,5 kg sluoksniuotos bemielės tešlos
- 0,3 kg brinzos
- 4 dideli svogūnai
- keli šaukštai aliejaus
Sv0gūnus susmulkinti ir patroškinti didelėje keptuvėje su aliejumi kol suminkštėja. Leisti pravėsti.
Brinzą sutarkuoti stambia tarka. Sumaišyti su svogūnais. Druskos paprastai nereikia, nes užtenka brinzos sūrumo. Nu jei atrodo, kad reikia, tai pridėti.
Tešlą padalinti į 2 dalis, kiekvieną iškočioti pagal formos dydį. Vienu lakštu iškloti dugną ir kraštus, sudėti įdarą, uždengti antru lakštu ir sulipinti kraštelius, nors įdaras ne iš tų, kurie kėsintųsi kur nors bėgti. Bet šiaip, dėl tvarkos kraštelius reikia sulipinti, ir galima netgi užraityti virtienio principu. Iš atlikusių tešlos pakraštukų išpjaustyti trikampėlius, iš kurių padaryti tokias kaip ir eglutes, kurias Olga pavadino Karpatų… nebeatsimenu to gražaus žodžio, kuris ukrainietiškai reiškia eglutes… jas vos vos sudrėkinus uždėti ant pyrago viršaus ir kepti 180-200 C apie 30-40 minučių kol apkeps viršus.
Jei jūsų namuose nėra jaunų vaikinų, naktimis besivažinėjančių kalnų dviračiais, galima iškart suvalgyti visą. O jei ką, palikit kokį gabaliuką ir Juročkai.
Beje, kadangi pas mumis nėra brinzos, Olga pasakė, kad turėtų gerai gautis su paprastu fermentiniu sūriu. Vakar išbandžiau, gavosi neblogai, bet ne taip skanu kaip su brinza.
Smagi įžanga kaip visada. 🙂
O dėl įdaro, tai gal fetos galima prištabeliuoti? Juk ji tokia artimiausia brinzai, minkšta, sūri. 😉
Vilma, aš irgi apie fetos sūrį gavoju. O kits išbandytinas variantas – man tokia viena Valentina papasakojo, kaip namuose pasidaryti brinzą.
Карпатская ель — смерека (читается смэрэка, smereka, ударение на второй слог) ,-))
pojavilas’ russkaja versija recepta
Yra jau pirkt ir Vilkyškių pieninės gamiamos brinzos. Pabandysiu kept šiomis dienomis su ja, parsivežtos toks menkas gabaliukas buvo, kad pirmas pyragas buvo tik ant vieno danties 🙂
Forelle, gera žinia, o Vilkyšių pieninei komplimentas.
Beje išbandžiau brynzos pasigaminimą namų sąlygomis – pavyko neblogai. Prie progos apipasakosiu.
PLanuoju kepti irgi kažką panašaus, įtariu, kad gali gautis skanu, bet namškiai purtosi.. Sako SU SVOGŪNAIS, kas čia per išmislas… O kokis skonis gaunasi? Su kuom prilygint galima? 🙂
bus tokių, kuriems išankstinis nusistatymas neleis net paragauti, bet šiaip jau daugumai patinka
ir aš turėjau išankstinį nusistatymą, kai bendradarbė (kilusi iš Ukrainos)ta proga, kad išeina iš darbo,atnešė pavaišint svogūnų pyrago.Galvojau, kas per nesąmonė?
Iš mandagumo paragavau, bet po to negalėjau sustot, surijau viena bevei viską (jau tikrai nemandagu paliko).
Kaip gerai kad radau šitą receptą ir dar taip smagiai aprašytas:)
su svogūnais yra labai daug variantų, net ir šiam tinklarašty jų bent keli… nu visi jie geri, negalėčiau išrinkti, kuris man mėgstamiausias
Pingback: Svogūnų pyragas su brynza | Septyni virtieniai