Neįtikėtini prancūzų nuotykiai Joniškyje

Du broliai prancūzai keliavo sau kaip žmonės, lankydami sostines, hostelius ir pažįstamus. Praha, Krokuva, Varšuva, Gdanskas, Vilnius… Jau tikėjosi, kad taip pat lengvai ir į Rygą prasmuks. Bet išgirdo, kad yra čia toks Kryžių kalnas ir susitarė jį aplankyti. Aplankė: atvažiavo autobusu iš Vilniaus į Šiaulius, iš ten kitu autobusu iki “Domantai” (man baisiai patinka, kaip autobusų vairuotojai atpažįsta po stotį klaidžiojančius Kryžių kalno lankytojus, mojuoja jiems iš autobuso, kad “ėėėėj, čionajus, į mano autobusą lipkit”, ir visam maršrute tik vienintelę stotelę paskelbia garsiai “Domantai!”)

Taigi du broliai prancūzai tvarkingai išlipo, kai vairuotojas paskelbė, kad Domantai, ir nukulniavo visą ilgą kilometrą iki Kryžių kalno, ten susižavėjo viskuo, ką pamatė, nusipaveikslavo, parkulniavo iki greitkelio atgal ir jau galvojo, kad važiuos į Rygą.

Bet pražiopsojo autobusą. (Jei jis iš viso buvo, nes apie reisą Domantai – Ryga nieko nežinau.). Kądaryt, kądaryt, kądaryt?- klausia broliai viens kito prancūziškai. Buvo girdėję, kad egzistuoja toks dalykas, vadinamas autostopu, tada pradėjo šalia kelio stovėdami kilnoti nykščius. Juos net kažkas pavežė. Iki nežinomo kaimo. Ir paliko pakelėje. Ir daugiau nieks nebestojo.

ir tada du broliai prancūzai pamatė žemėlapyje Joniškį. Perskaityti pavadinimo nemokėjo. Jiems atrodė, kad pirma raidė tariama “Ž”. Pagalvojo, kad jau iš Joniškio į Rygą tai pateks lengvai, todėl nusipiešė savo sąsiuviniuke “JONiSKIS” ir rodė visiems pravažiuojantiems. Vistiek nieks nestojo, tik po kokios valandos autobusas. Atvežė į Joniškį ir išleido prie bažnyčios. Nu va jie ir Joniškyje, o ką čia daryt? Nori į Rygą, nes keliaujant kaip žmonėm visos sostinės atrodo normaliai, o Joniškis trikdo. Davaj į autobusų stotį eiti – du kilometrus atgal, būtų galėję prie stoties išlipti, bet kol buvo autobuse, galvojo, kad nuo bažnyčios Ryga arčiau). Stotyje sužinojo, kad autobuso į Rygą nėra ir šiandien nebus.

Ir tada nutiko pirmas stebuklas. Joniškio stotyje jie rado wi-fi. Vienas iš brolių buvo gatavas susilažinti, kad čia jokių wi-fi nebus, ir net aš nežinojau, kad Joniškio stotyje yra. Nu gryn, šlovė Joniškio autobusų stočiai! Rado bevielį internetą, savo išmaniu telefoniuku prisijungė prie pasaulinių svetingumo tinklų, rado, kad Joniškyje esu aš ir parašė man laišką. Tada stebuklas baigėsi, nes mano atsakymo nebuvo. Vėl broliai prancūziškai pradėjo tartis kądaryt-kądaryt, perkulniavo visą Joniškį išilgai, savo sąsiuvinuke nusipaišė RiGA ir pradėjo pakelėje stovėdami tą užrašą kilnot. Nieks nestojo. Tris valandas nieks nestojo.

Ir tada nutiko antras stebuklas, atskridęs į jų telefoną SMS pavidalu: “Eikite, vaikai mano, prie bažnyčios ir laukite ten”.

(E., sakau, čia gavau laišką iš kažkokių prancūzų, gal jamam juos? Gerai, ji atsako, nueisiu prie bažnyčios ir pasitiksiu. Koks vardas? – ji nori žinoti. Koks, koks? Prancūziškas!!! – sakau aš, nes varde prirašyta daug raidžių, o kaip jas perskaityti nežinau). E. parsiveda du brolius prancūzus, tie baltom kojinėm vaikšto po mūsų neplautas grindis, prausiasi šaltu vandeniu, skambyja mamai, kad ji jau nebesijaudintų ir labiausiai girdami suvalgo mano kūrinį be pavadinimo iš lęšių ir vynuogių lapų.  Jie turi popieriaus skiautelę iš Joniškio autobusų stoties, kur užrašyta, kad autobusas į Rygą bus rytoj 9.50. Vis dar negali patikėti, pasitikrina internete. Tikrai bus.

Rytą išeina į stotį su laiko atsarga. Rankose laiko mano nupieštą schemą, kaip nueiti į  stotį. Aš prieš tai būnu paskambyjus į stotį ir paklausus, ar tikrai autobusas į Rygą bus, ar užsuks į stotį, ar tik stabtelės gatvėje.

Tai kaip tokioje situacijoje dar įmanoma nepatekti į autobusą į Rygą???!!!

Įmanoma. Jie nestovėjo prie antros aikštelės. Autobusas įvažiavo į stoties teritoriją, nepamatė nieko prie antros aikštelės, nestabtelėjęs apsisuko ratu ir išvažiavo į Rygą be dviejų prancūzų.

Aš nežinau, kur jie dabar. Ar pasiekė Rygą, ar įstrigo kur nors Elejoje? Joniškio autobuso stoties darbuotojos, šlovė joms, skambino į Klaipėdą, iš kur buvo durų neatidaręs autobusas, prašė, kad sugrąžintų autobusą paimti keleivių. Kai tas nesutiko grįžti, paprašė, kad sustotų palaukti, kol du broliai prancūzai pavys autobusą taksi. Iškvietė taksi, prisakė taksistui vežti iki pat autobuso…

Nežinau, ar pavijo, nežinau ar pasiekė Rygą. Laukiu, gal kokiu nors būdu sužinosiu tęsinį. Keistos man tokios istorijos. Lyg būtų įsiterpęs Nematomas Dangaus Reguliuotojas: Ot neprileisim šitų dviejų prie Rygos, nors tu ką!

P.S. būtinai patikrinsiu, ar tikrai Joniškio autobusų stotyje yra bevielis telefonas. Šiandien ieškojau bevielio Kauno AS. Nėra. Šiaulių AS nėra. Jei Joniškyje yra, mes tikri lyderiai tada. (Informacijos atnaujinimas: rugpjūčio 7 patikrinau. Yra! Greitas. Gražus. Nemokamas. Valio, Joniškio autobusų stotis!)

P.S.S. Joniškis ne pirmą kartą įsiterpia šalia svarbiausių Europos miestų, ir jis to vertas.

12 thoughts on “Neįtikėtini prancūzų nuotykiai Joniškyje

  • 2013/06/08 at 00:32
    Permalink

    nuostabi istorija! ir kaip Jums, Dalia, vis tokios užsienietiškos istorijos nutinka.. 🙂

  • 2013/06/08 at 00:39
    Permalink

    ir as juos sutikau, kai ieskojo kelio i stoti :)))

  • 2013/06/09 at 20:03
    Permalink

    Su didžiuliu malonumu skaitau Jūsų istorijas. Žavi ir humoras, ir tvirta stovėsena ant žemės, ir avantiūriškos gaidelės. Ir dar daug kas kita. Ačiū.

  • 2013/06/10 at 11:13
    Permalink

    Wi-fi Joniškio stotyje buvo nes buvo koks nors Kautros autobusas kuris ir jį skleidė. O tas nesustojas vairuotojas tais spėju Kęstas toks praplikes su akinukas, ne žemas, savo iškalba primenantis slobotkės turgaus berniuka.

  • 2013/06/10 at 16:36
    Permalink

    Adri, ačiū už gerą žodį, ačiū ir tam, kuris parodo kelią į stotį.
    Rūta, man tos istorijos dažniausiai ne savaime nutinka, bet su aktyviu mano įsikišimu.
    Klaipėdieti, artimiausiomis dienomis patikrinsiu, kas skleidžia bevielį Joniškio stotyje. O vairuotojas mes nežinom koks, nes aš išvis jo nemačiau, kaip ten jam su plaukais ir su akiniais, ir abejoju, ar kas nors jį matė ir iškalbą tikrino. Nesgi nesustojo jis čia.

  • 2013/06/11 at 09:07
    Permalink

    Keliautoju nuotykiai 🙂 Tokie artimi atrodo, sakyciau jai taip neatsargiai klaidziotumete kokiame Sicilijos kaime neapsiginklave tvarkarasciais, zemelapiais ir GPS-ais butu tokia pati sekme 🙂

  • 2013/06/13 at 18:34
    Permalink

    Ha..ha..ha….pasirodo,ieško tie prancūzai akinių,kai jie kabo ant galvos.Būna.Ir ne tik jiems,tokiems jauniems ir protingiems,bet ir man …kvailai blondinei.Išvada:Ne visi akli mato.
    O tam autobuso vairuotojui aš išspardyčiau užpakalį už atmestiną darbą,nes jam priklausė įvažiuoti į stotelę ir stovėti 10 min.

  • 2013/06/18 at 09:51
    Permalink

    Kaip visada-prisikrizenau skaitydama.
    Dalia, o kas ten per psaulinis svetingumo tinklas? Kaip į jį patekti? Visai norėtųsi retkarčiais su užsieniečiais pabendrauti – mažu netgi anglų normaliai išmokčiau.

  • 2013/06/18 at 16:19
    Permalink

    pasaulinių svetingumo tinklų yra keli: Couchsurfing, Hospitalityclub, bewelcome, Warmshowers. Užsiregistruoji ir jau esi patekęs

  • 2013/06/19 at 08:59
    Permalink

    Ačiū 🙂

  • 2013/06/19 at 13:50
    Permalink

    Kur tie Tavo prancūzai baltom kojinėm, ar pasiekė Rygą?

  • 2013/06/19 at 18:37
    Permalink

    Iš prancūzų buvo žinutė, kad autobusą jie pavijo, Rygą pasiekė, pabuvę ten kelias dienas išvyko į Taliną.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *