Pienių medus (sirupas iš pienių žiedų)

Tik negalvokit, kad jei pienių žiedus pamerksite į vandenį, visi vabaliukai iškart išplauks. Visai ne, patekę vandenin, jie kaip tik bandys giliau įsirausti tarp žiedlapių, kur dar išlikę šiek tiek oro. Geriau nuskintus žiedus kokį 15 minučių palaikyti nestoru sluoksniu supiltus į puodą ar dubenį – vabaliukai užjus, kad kažkas čia nebe gerai ir suskubs nešdintis. Per staltiesę. “Skatertju doroga”‘- pasakytume mes jiems rusiškai, jei kiltų noras su vabaliukais šnektelti.

Ar verta žiedus plauti? Įprasta rašyti, kad taip, bet… Aš tai neplaunu. Jei surenku daugmaž švarioje vietoje, manau, kad padažius į vandenį atsikratyčiau tik žiedadulkių, kurios man visai priimtinos. O prisirinkus žiedų iš bjaurių vietų, bjaurasties taip lengvai neišplautumėme šiek tiek pateliuškavę vandenyje. Taip kad mano verdiktas – neplauti.

• didelė sauja pienių žiedų
• 0,5 l vandens
• 0,3 kg cukraus

Prisiskinti pienių žiedų be kotelių. Išpurtyti iš jų vabaliukus. Užpilti vandeniu ir virti 40 minučių ant silpnos ugnies. Namai pradeda nenusakomai kvepėti. Palikti pusdieniui žiedus mirkti vandenyje, kuriame virė. Vanduo pasidaro rusvai žalsvas, paragavus – šiek tiek karstelėjęs. Pirmą kartą virdama sudvejojau, gal gausis bjauriai kartus rezultatas ir sugadintas cukrus, bet paskui įsitikinau, kad vėliau to kartumo nebelieka. Pienių žiedus išgriebti, nuspausti nuo jų visą skystį ir išmesti. Į skystį įberti cukrų ir virti atidengtame puode kol pasidaro norimo tirštumo sirupas. Virimo laikas nuo pusvalandžio iki valandos. Reikia neužmiršti, kad atvėsęs sirupas bus kur kas tirštesnis, nei karštas.

Galiausiai gauname sirupą savo spalva ir tįsumu panašų į medų. Aromatas nelabai stiprus, bet malonus. Spalva šiek tiek žalsvoka. Tinka užsilašinti ant bulkos ar blynų, įsipilti plakant glotnutį. Bandžiau pagražinti sirupą virimo pabaigoje įberdama pienių žiedlapių, kitą kartą taip nebedarysiu – nesugadino, bet ir nepapuošė.

Didžiausias minusas – po kelių dienų pradeda kristalizuotis (susicukruoja). Kaip tik todėl nepatariu pagaminto sirupo pilti į butelius – paskui neišprašysit. Susikristalizavusį galima vėl kuriam laikui suskystinti įdėjus į mikrobangę. Tas susikristalizavimas man kol kas yra iki galo neišspręstas reikalas. Greičiausiai per ilgai verdu ir per daug sutirštėja. Esu radusi nemažai receptų, kur į pienių sirupą dedamos citrinos sultys. Aš nededu, nes man jame nesinori rūgštumo, bet gal sustabdytų cukravimąsi? Jei kas žinote, parašykite. (2013 pavasarį patikrinau. Nuo susicukravimo negelbėja. Man papildomas citrinos rūgštumėlis nepatiko)

Kokia pienių medaus vertė? Iš esmės tai cukraus sirupas, ne medus, tačiau žinovai sako, kad kiaulpienės yra nepaprastai vertingas augalas, pilnas gyvybiškai reikalingų medžiagų.. . tai gal visiškai visų jų neužmušame ilgai trunkančiu virimu? Šiaip ar taip, skanu ir… poetiška.

• Tweet
• Buffer
• Pin It