Pesto iš krapų ir balandų

Po sėkmingo debiuto gaminant naminius pesto (gerai pavyko su dilgėlėm), žinojau, kad bandysiu dar ir su kitais augalais, tik bandymų dieną vis atidėliojau. Pagaliau palaimingasis “kada nors” įvyko vakar prieš lietų, o katalizatoriaus vaidmenį suvaidino gražgarstės, normaliai vadinamos rukolom, kurias nukainavo prekybcentry iki 19 centų už dėžikę, aš ir prigriebiau dvi. Iš pradžių dėliojau an bulkos su sviestu, kol nenumaldomai užsinorėjau jas malti. Buvau girdėjus, kad neskanu būna pesto iš vienų pačių rukolų (nu iš kur tas keistas sunkiai ištariamas lietuviškas jų pavadinimas? tingiu net į antraštę rašyti), tad apgalvojau, kad kvapniojo ingradiento vaidmenį skirsiu krapams.

Tuo labiau, kad vistiek juos reikia išrauti iš bulvių tarpvagių prieš prasisukant ten su kapliu).

Balandos pakliuvo netyčia, paprasčiaus nespėjau jų išravėti, o švieži lapukai atrodo gražiai, be to žinovai skelbia, kad jose gausu baltymų, kalcio, magnio, fosforo, kalio, karotinoidų, vitamino C. Skonis švelnus, nusprendžiau, kad kitų sudedamųjų dalių “nepermuš”, patyliukais sugros žaliosios masės partiją su visais savo karotinoidais.

kiekiai apytiksliai

sauja balandų lapelių
saujelė krapų
sauja gražgarstės
2 skiltelės česnako
50 g sūrio “Džiugas”
3 šaukštai saulėgrąžų branduolių
3 šaukštai alyvuogių aliejaus
pagal skonį acto arba citrinos sulčių, druskos

Pirmiausia į smulkintuvą eina česnakas ir sukasi ten vienas. Nebepamenu kodėl, bet skaičiau, kad taip reikia. Paskui – viskas kitkas.

Keista, bet sumalus viską į vienalytę masę, išliko sveikas vienas balandos lapelis. Sveikut sveikutėlis. Žiūrėjau į jį, galvodama, kokiu būdu pagerbti jį, taip stebuklingai išsigelbėjus iš visuotinės malimo katastrofos. Nieko geriau nesugalvojau, kaip tik suvalgyt jį individualiai. Atsistojus.

Kaip ne keista, tylus ir subtilus balandų aromatas sugrojo solo partiją, permušdamas šauksmininkus krapus.

• Tweet
• Buffer
• Pin It