Papločiai ant špyžinio paviršiaus
Tokiems papločiams kepti reikia špyžinio paviršiaus. Mano mama kepa “ant kuknės“. Mes savo namuose kuknės neturim, todėl papločių valgyti einam pas juos.
Receptas labai paprastas. Tešla: miltai, druska, vanduo.
Suminkyti. Atgnybti gabaliuką (graikiško riešuto dydžio), pirštais išploti paplotį. Storis – pora milimetrų. Dėti ant įkaitusio špižinio paviršiaus. Maždaug po minutės kilstelėti ir pažiūrėti – jei randasi rusvi ploteliai, apversti ir leisti apkepti iš kitos pusės. Jei randasi juodi ploteliai – špyžius per karštas.
Iškepus, uždėti gabaliuką sviesto.
Kriukiečiai išgalvojo, kad galima kepti ir lauko sąlygomis: ant kepsninės ar šašlykinės užmeti špyžiaus gabalą ir kepi papločius. Bet kai tokia liepsna, tai gaunasi su juoduliukais.
puikiai.
Esu kažką tokio kepus orkaitėj – įkaitinau iki maksimumo su visa skarda, tada ant skardos dėjau papločius ir staigiai atgal. Vietoj indiškos duonos, prie troškinio.
aš galvoju, jei špyžiaus lakštą ant dujinės uždėčiau… bet kol kas tik teoriškai galvoju
O juk galima ant storos špižinės keptuvės, gerai įkaitinus, kepti. gaunasi tas pats. Ačiū už gerą priminimą
Paplotėliai,kvepiantys vaikyste 🙂 Mano tėtis juos kepdavo dujinėje orkaitėje,padėjęs ant aptinio dugn. Išprašydavau tešlos likučio nuo koldūnų 🙂 Su sviestu arba su pienu būdavo kaip pats skaniausias sausainis. 🙂
kepdavom tokius pas babą tik sviesto nedėdavom. Vadindavom juos macais. Baba sakydavo, kad čia žydų maistas. Namie turiu pečių. Bet kept greičiausiai tingėsiu
Kepdavom is tarkuotu bulviu cepelinams mases. Taip pat su sviestu, labai skanu ,
tarkuotų bulių masė man rodos gana drėgna, ar nedega – nerūksta ant špyžiaus?
Kai pasižiūriu, tai vėl noriu paplotėlių. Reikės išsikept.
Esu gimusi ir augusi prie Latvijos sienos, tai puikiai zinau tuos papločius, pas mus, netoli Žeimelio, juos vadina plocieniais. O valgyt juos labai skanu su troškintais karštais burokėliais, super 🙂
Ogi sugražinot į vaikystę į maždaug 1970 metus, mama kepdavo ant “kuknes” o man vaikui buvo viskas skanu.