Aš toks, žmogus, žinokit, jeigu galiu ką nors supaprastinti, tai supaprastinu. Jei galiu ko nors nedaryti, tai ir nedarau. Jei privalau daryti, bet labai nenoriu, rimtai pasvarstau, ar labai aš čia kam privalau.
Nebent daryčiau išimtį. Kai procesas malonus, tuomet darau išimtį ir jo nesuprastinu. Ir prie progos pakartoju. Aš toks žmogus, žinokit, kad kokią nors išimtį tik viens-du ir padarau. Jeigu tik noriu.
Dabar jei apie daiginimą. Amerikons darytų taip: nusipirktų sėklų, ant kurių yra žodis “sprouting” ir nusipirktų daigyklą. 
Prieš vartojimą, suskaičiuotų vitaminus, proteinus ir carbs ir įkorporuotų į savo dietą. Čia jeigu būtų tipinis amerikonas, kurio įvaizdį mums sukuria internetas visagalis.
O kaip darau aš, ir ką čia galima supaprastinti? Ir išvis:
Kodėl daiginti?
Aš nesu daktarė nei laborantė, negaliu iš asmeninės praktikos papsakoti stebuklingų išgijimų, pagrįstų daigo jėga. Negaliu pateikti savo padarytų analizių rezultatų. Mano skonio receptoriai net nejaučia, ar buvo tame kąsnyje vitaminas C, ar kita raidė, ar buvo kalcis ir ar sustiprėjo mano kaulas. Bet tie, kurie išmano, teigia, kad daigintame augale atsiranda tokie vitaminai, kurių prieš tai net nebuvo, o tų kurių buvo, padaugėja šimtais kartų. Atgyja ir pradeda veikti enzimai, fitoestrogenai ir kiti geri dalykai.. mano materialistinis skeptikas jau žiojasi prieštarauti, iš kur gali atsirasti dalykai, kurių nebuvo… bet pagalvojus, gi vitaminas nėra kažkokia dulkė, krentanti iš dangaus, vitaminas būtent yra dalykas, kurį augalas sutveria. Jei turi tiek galių iš mažo žirniuko išauginti metrinį augalą, tai vieną kitą vitaminą sukurti jam baikos.
Be to daigintos sėklos yra malonaus skonio. Jei sauso avinžirnio ar lęšio neįmanoma nė įkąsti, daigintas nebebūna kietas, o skonis primena gerai prinokusio žalio žirnio skonį.
Daigas tai dar viena daržovė, su kuria galima sukurti įvairesnių patiekalų.
Be to, be to, be to, ir man tai svarbu, daigas yra laiškas nuo artėjančio pavasario. Kai lauke sniegai ir varvekliai, daigas žadina viltį ir pakelia nuotaiką. Rimtai sakau.
Be to, be to, be to, nors man tai nėra svarbu, daiginimui nereikia daržo. Jeigu neturite daržo (kurį turiu aš, vasarą papavydėkit man ravėjimo džiaugsmų), jei neturite daržo, o auginti norisi, nebūtina visą meilę atiduoti kaktusams ir vazonikams. Daiginimui nereikia nei daug šviesos, nei daug vietos, o išvykstant atostogauti nereikia samdyti daigų laistytojos, tiesiog imat ir sulikviduojat visą “daržą” suvalgymo būdu.
Ką daiginti?
Paprasčiausiai būtų nusipirkti sėklų, ant kurių pakelio parašyta, kad tinka daiginti (Sprouting). Be abejo, visos sėklos skirtos sudygti, bet ne visos skirtos suvalgyti patį sėklos grūdelį – kai kurios būna chemiškai apdorotos nuo parazitų ir ligų. Kartais apie tai įspėja labai ryški sėklos spalva. Daiginant tokias apdorotas sėklas, galima valgyti tik iš jų išaugusį augalą, o pačios sėklos ne. O mes šįkart kalbam ne apie tai. Todėl arba ant pakelio aiškiai parašyta, kad galima sudaiginti ir valgyti, arba… skaityk toliau.
Todėl aš daiginu sėklas, pirktas maisto prekių parduotuvėje. Galbūt ne visos išdygs, bet tas, kurios išdygs, bent jau bus nebaisu valgyti. Visų pirma pupelės, lęšiai, žirniai turi būti sveiki, neskaldyti. O tuomet tiesiog verta bandyti: dygs – nedygs. Galima pradžiai išbandyti nedidelį kiekį. Jei nesudygs, ne taip jau daug rizikuojate – išvirsite bandymą ir suvalgysite.
Man labai gerai, beveik šimtaprocentiniai, sudygo žalieji ir juodieji lęšiai, mung pupelės (spindulinės pupuolės), avinžirniai, pirkti eiliniame prekybcentryje.
Nesudygo grikiai.
Kaip daiginti
Pradžiai – užmerkti vandeniu ir palikti 8-12 valandų. Po to nupilti vandenį.
Ką daryti su nupilamu vandeniu, man dar nėra visai aišku. Dažnai jis būna įgyjęs spalvą, ir be abejo į jį pereina kai kas iš sėklos, tačiau vienuose šaltiniuose rašo, kad toks vanduo pilnas kenksmingų ir nuodingų medžiagų, o kituose kaip tik – kad jis yra labai geras, tinkamas sriubai ir pan., be to labai tinka laistyti kambarinius augalus. Nežinau, kur yra tiesa. Sriubai geraiu jau nenaudosiu.
Taigi po 8 -12 valandų mirkymo sėklos būna išbrinkę, pastebimai padidėję. Būtina nupilti visą vandenį, kad užsilikusiame neprasidėtų rūgimai nė puvimai, todėl sėklas arba reikia išpilti į kiaurasamtį, arba, jei daiginame stiklainyje, aprišti merliumi ir nupilti vandenį per jį. Merlius patogus dar tuo, kad per jį laisvai vaikšto deguonis, o vandenį galima įpilti ir nupilti.
Indą su sėklomis padėti tamsioje vietoje. Temperatūra turėtų būti apie +20C. Pas mus šiek tiek vėsiau, todėl stiklainius su sėklomis įdėjau į kartoninę dėžę, kurią padėjau arčiau radiatoriaus – kartais jis užšyla. Mano patirtis sako, kad temperatūriniam režimui lęšiai ir mungai nėra labai jautrūs, bet kai laikiau apatinėje spintelėje, kurioje dėl vėsumo tirštėja aliejus, dygti atsisakė.
Daiginama tamsoje, tačiau skaičiau, kad mung pupeles galima ištraukti į šviesą 4 valandas per dieną. Tamsoje daiginti daigai būna blyškūs, šviesoje žali (chlorofilas, pamenat gi). Kaitaliojant šviesią ir tamsią vietas turėtų gautis tarpinis variantas.
Daiginamas sėklas būtina nuplauti du-tris kartus per dieną. Internete mačiau, kad visaip vartomi ir guldomi stiklainiai, tačiau pati to nedariau. Tik reikia gerai nuvarvinti vandenį, kad nesikauptų stiklainio dugne. Viskas, daugiau nieko daryti nereikia, laukti kol pradygs. Pirmi balti ragiukai pasirodys po 2-3 dienų. Jau galima vartoti, o galima palaukti, kol daigas padidės.
Pradžiai tik bus auginamas baltas ragas, kuris iš tiesų yra šaknis, o paskui žirnis (pupa) išsiners iš apvalkalo, žirnio geldelės virs kietais pirmais lapeliais, o iš jų tarpo ims lįsti tikrasis daigas.
Neverta laukti iki begalybės – daigas turi atsargų tik pradžiai, o paskui šaknis ims ieškoti, iš kur čia pasiurbus kokio dirvožemio, o negavus viskas ims džiūti. Geriausia suvartoti sulaukus 0,3-2 cm dydžio daigo. Galima juos šiek tiek išlaikyti šaldytuve.
Ką daryti su daigintais lęšiais, pupuolėmis, avinžirniais?
Juos galima vartoti termiškai neapdorotus. Užsidėti ant sumuštinio, įmaišyti į salotas.
Galima trumpai pavirti, pagarinti, apkepti ar patroškinti.
Tinka, turbūt, visur, kur naudojamos virtos pupelės, virti lęšiai, žali žirneliai.
Mano išbandyta:
Šiltos daigintų lęšių salotos
Burokėliai su daigintais avinžirniais ir brynza
Daigintų mungo pupelių (spindulinių pupuolių) ir morkų salotos
Dar kelios salotų su daigintomis mungo pupelėmis ar daigintais lęšiais idėjos
<–Kotletas iš maltų daigintų avinžirnių
Šiek tiek per ilgai daiginti lęšiai
sako zemes r. sviesta / mase pasidaryti lb paprasta: sumali paskrudintus zemes riesutus ir turi (mali turbut “mesmale”, ne elektrine, nes daug alieju turi ir elektrinej malyklej turbut viskas aplips ir velsis ir tt.) butinai isbandyk! zemes riesutai Lt pigus bet zem r. sviestas nevykes ir brangus.”
