Kai matau pro langą einančias dvi susigūžusias figūras, viena didesnę, kitą mažesnę, vieną pilką, kitą juodą, abi su kapiušonais ir maišiukais rankose, neatpažįstamos lyties, su batais gumijokais ir kažkokiu pilku liūdnumu,
o dar vėjas kaukia, dulksnoja lietus ir prabėga šlapias šunėpalaikis,
visai nepanašu į pavasarį.
Visai nepanašu į jokį metų laiką.
Prašau man pateikti žibuoklę kaip įrodymą.
Bandelės su lašinukais,
arba kaip pasakytų Senelis – su kiaulės kūnu. Kiekiai, kaip jau įprasta, apytiksliai.
-
300 ml pieno
-
žiupsnelis druskos
-
2 šaukšteliai cukraus
-
20 g šviežių mielių
-
miltų
-
200 g rūkytų lašinukų
-
1 kiaušinis
-
1 šaukštas aguonų
Pieną šiek tiek pašildyti. Išmaišyti jame cukrų ir druską, šiek tiek miltų ir įtrupinti mieles. Paviršių storai apibarstyti miltais ir palikti maždaug pusvalandžiui – kol užburbuliavę mielės prasiverš pro miltus. Dėti daugiau miltų – tiek, kad galėtų užminkyti minkštą tešlą. Uždengti dangčiu ir palikti kilti kol padvigubės apimtis. Gali praeiti valanda ar dvi – priklauso nuo patalpos šiltumo.
Įdarui smulkiai supjaustau lašinukus. Įdedu į juos truputį aguonų ir pusę plakto kiaušinio. Kitą pusę pasilieku bandelių aptepimui.
Pakilusią tešlą gerai perminkyti. Jei labai limpa prie rankų, įberti dar šiek tiek miltų. Atsignybti po gabaliuką tešlos, suvolioti iš jo rutuliuką ir suspausti paplotėlį. Į vidų dėti įdaro, bandelę užklipinti ir dėti į skardą siūle į apačią.
Visur apie mielinę tešlą rašo, kad reiktų sulaukti, kol bandelė dvigubai pakils, bet aš dažnai tiek neišlaukiu. Aptepu paviršių plaktu kiaušiniu ir siunčiu į orkaitę keptis. Aš į orkaitę nešaudau, nors receptuose dažnai rašo, kad reikia pašauti į orkaitę. Aš normaliai įdedu. Kai iškepa, normaliai išimu. Būna skanu.


















