Obuolių pyragas – šarlotė

Jeigu supjaustom obuolius, užpilam juos tešla iš kiaušinių, cukraus ir miltų ir iškepame, dažniausiai gaunasi kažkas gero, bet… ar galim šį darinį vadinti šarlote?
Rusijoje ar Lenkijoje mums pritartų – taip taip, tai šarlot, šarlotka, szarlotka…

Tačiau variantas labai supaprastintas ir labai toli nutolęs nuo šiuo vardu pasaulyje žinomo patiekalo.

Labiau į vakarus laikoma, kad šarlotė (Charlotte) – tai balta duona, užkepta su saldžiu kremu ir vaisiais. Paplitusi nuomonė, kad kilusi iš Prancūzijos, nors britai norėtų vadinti tradiciniu anglišku desertu, o žydai teigia, kad tai senoviškas žydiškas desertas. o ir rusams atrodo, kad iš  Rusijos kilusi.

Yra keletas versijų, kodėl šis desertas taip vadinasi.

Pagal vieną iš jų, pavadinimas “šarlotė” kilo iš prancūzų sudarkyto senosios anglų kalbos žodžio charlyt, reiškiančio patiekalą su saldžiu kremu.

Kita versija – romantiškoji. Pasakojama apie kažkurio prancūzo virėjo meilę neturtingai Šarlotei, kurios vardu pavadino patiekalą.

Taipogi pyrago pavadinimas kildinamas net iš dviejų karalienių vardų – galbūt patiekalas pavadintas Didžiosios Britanijos ir Škotijos karaliaus Džordžo III žmonos karalienės Šarlotos garbei, tuo labiau, kad ji labai mėgo obuolius ir rūpinosi obelų sodais.
O galbūt Rusijos caraičio Aleksejaus Petrovičiaus žmonos Šarlotos Blankenburgskietės šlovei.
Bet gal vis dėlto dedikuotas neturtingai prancūzų virėjo simpatijai.

Dar viena, nors mažai tikėtina versija. Šarlotės pavadinimas atsirado carinės Rusijos laikais. Kepėjais dažniausiai buvo vokiečiai, o jų žmonų vardai dažniausiai būdavo  šarlotės. Neišpirktą sužiedėjusią duoną kepėjų žmonos Šarlotės išradingai paversdavo pyragais. Taigi šarlotė yra sužiedėjusios duonos panaudojimo būdas, atrastas Rusijoje gyvenančių vokiečių kepėjų žmonų, ir tik po to šarlotės paplito Anglijoje ir Prancūzijoje, kur jas pradėjo vadinti pudingais. (man ši versija nors įtartina, bet labai smagi – aha, kepėjų žmonos visos šarlotės, o vokiečiai visi fricai 🙂

Šiaip ar taip, pradžioje tai buvo ne tiek savarankiškas patiekalas, kiek būdas sunaudoti pasenusią baltą duoną. Ji būdavo išsviestuojama, dažoma į grietinėlę ir kiaušinius, sudedama į indą (netgi būdavo specialus indas šarlotei – su rankenėlėmis)… ir užkepama su uogomis ar vaisiais. Nebūtinai net su obuoliais.
Koks nors kvapnus alkoholis irgi sudalyvaudavo kaip ingradientas.

Tarybiniais laikais, kaip žinia, nelabai rojus buvo su mandresniais virtuviniais indais ir kitais “pričindalais”, kur jau ten specialus indas šarlotei su rankenėlėmis… yra netgi tokia nuomonė, kad šarlotė taip stripriai pakito ir virto obuoliais, užpiltais tešla dėl to, kad nebeliko tinkamų indų nei tortų formų su nuimamais kraštais. Na kas čia žino, gal ir taip.

Bet prašokau dar vieną momentą, istoriškai nutikusį 19 amžiaus pradžioje – tai Rusijos caro Aleksandro Pirmojo prancūzas kulinaras Marie Antoine Carême ir jo sukurtas šarlotės variantas, kuris patiko ne tik carui, tačiau išplito po visą pasaulį, pavadintas Rusiška šarlote ( Charlotte Russe).

Carui nepaduosi sužiedėjusios duonos.  Charlotte Russe daromas iš biskvitinių sausainėlių, dar vadinamų “damų piršteliais”, saldaus kaloringo kremo ir vaisių. Rusiškos šarlotės kremas, beje, vadinamas bavarišku kremu.

Charlotte Russe – rusiškoji šarlotė paplito po pasaulį, tačiau ne tik kaip receptas, bet ir kaip pavadinimas. Amerikoj nebuvau, bet internete skaičiau, kad Jungtinėse vastijose tiesiog gatvėse pardavinėjama visiškai supaprastėjusi Charlotte Russe versija: keturkampis biskvito gabalėlis su plakta grietinėle ir vyšnia ant viršaus.

(straipsnio iliustracija iš interneto)

Du asmeniškai išbandyti obuolių šarlotės variantai

3 thoughts on “Obuolių pyragas – šarlotė

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *