Nasturtų sviestas

Jau visa savaitė gyvenu normalaus žmogaus gyvenimą, tai yra kasdien vaikštau į darbą, pagal laikrodį išlekiu pietauti, pagal laikrodį sugrįžtu, o lygiai 16.00 NUIMU KASĄ. Sužinojau tokį įdomų dalyką: jei į kasos aparatą nori įmušti 15 litų, tai būtinai po jų turi paspausti “kablelis nulis nulis”, nes kitaip įsimuš tik 15 centų. Kasos aparatas, pasirodo, visuomet turi priekyje nulį minty, kai visi kiti aparatai, kalkuliatoriai, kompiuteriai ir tt preziumuoja nulius po kablelio. Su kalkuliatorium, tiesa, man irgi sekasi neitin sklandžiai, aš tik sudedu kelias dešimtis, o jame iš kažkur išplaukia keli šimtai. “Kažkoks durnas kalkuliatorius”,- burbu aš, o žmogus, belaukiantis kol viską suskaičiuosiu, manrods, galvoja kad visai ne kalkuliatorius kaltas, bet mandagiai ir tyliai laukia, kol pasakysiu, kiek man gavosi. Sumurmuliuoja kažką apie karvę, aš nelabai išgirstu ką, galbūt, kad su tokiais skaičiavimo įgūdžiais teks man paskutinę karvę parduoti padengti tiems nuostoliams, kurių pridarysiu. Ai, nesigilinu, 633,33 sakau jam, ir jis nesiginčydamas tuos pinigus pakloja.

O jei apie nasturtas, tai jos man visuomet labai gražios atrodydavo, bet kai apčiupinėdavau sėklų pakelį, kad ten tik kokie 4 rutuliukai, tai pašykštėdavau už tą pakelį išleidžiamų pinigų ir nebepirkdavau. Šį pavasarį padariau dosnų mostą, nusipirkau du pakelius, turiu pasakyt, buvo šiek tiek daugiau, negu 8 sėklytės, o priaugo išvis didžiausi plotai lapų. Žiedai pro tuos lapus niekaip neprasimuša. Aš jų pasiraškau ir įmaišau į sviestą. Gaunasi labai malonus skonis, tą pripažino net Ponas Didysis Ekspertas, tik neatpažino sudedamųjų dalių.

Nasturtų sviestas

  • sauja nasturtų žiedų
  • 100 g sviesto
  • žiupsnelis druskos
  • citrinos žievelės (nebūtinai)
  • baltųjų pipirų (nebūtinai)

Viskas labai paprasta, nasturtas sukapoti peiliu ir įmaišyti į minkštą sviestą, kartu su druska. Į žiedus mėgsta sulįsti maži juodi vabaliukai, pagalvojau, kad man svieste jie spalviškai netiks, tai palaikiau nuskintus žiedus lėkštėje, kad išsibėgiotų. Paskui raškiau po vieną žiedlapį ir pūčiau šalin nesusipratusius. Tai čia ir yra vienintelė gaišatis, su tais vabaliukais išsiaiškinti, o šiaip labai greit viskas pasigamina.

Citrinos žievelę ir pipirus mačiau internetiniuose receptuose, bet pati nedėjau, nes nenorėjau, kad permuštų nasturtų aromato. O jis labai malonus ir subtilus! Išryškėja maždaug po kokio pusvalandžio. Toks sviestas tinka tiesiog užsitepti ant duonos ar skrebučio, puikiai derinasi ir su kitokiais ant sumuštinių dedamais dalykais (agurko ripkele), o be to puikiai tinka kitur, kur dedame sviesto (į košę).

Sviestą galima suformuoti į ritinėlį, suvynioti į plėvelę ir laikyti šaldiklyje.

Teoriškai turėtų tikti ir nasturtų lapai, su žiedais tiesiog gražiau. Ir žieduose, ir lapuose yra daugybė vitamino C.


5 thoughts on “Nasturtų sviestas

  • 2011/09/12 at 10:19
    Permalink

    Man irgi nasturtos labai patinka. Svietas – nuostabios spavos. Aš esu gaminusi “kaparėlius” iš nasturtų sėklų, labai patiko 🙂

  • 2011/09/13 at 19:19
    Permalink

    apie “kaparėlius” esu skaičiusi, pati nebandžiau. Savotiškas nasturtų skonis man šios vasaros atradimas.

  • 2014/04/18 at 18:01
    Permalink

    Nasturtų žiedai – nuostabus mano atradimas iš kulinarinių istorijų. Savo draugus šiuo užtepu stebinu/lepinu nuo recepco paskelbimo. Koks gyvenimas skanus!
    Dabar ieškau kas turi kvapiųjų našlaičių (Viola odorata, angl. Sweet violet), kad galėčiau pabandyti cukruoti jų žiedus.

  • 2014/04/25 at 08:41
    Permalink

    miškuose reikėtų ieškoti kvapiųjų našlaičių

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

Facebook Like Button for Dummies