Morkų tortas

Iš tiesų su žmogaus kūnu gali nutikti daug baisesnių dalykų, negu kad nulūžti priekinis dantis, bet kadangi tas dantis yra mano, tai man dabar viskas atrodo blogai ir pasaulis neypatingai mielas. Žinokit, man kartais taip užeina, kad šyyyypt ir nusišypsau, o dabar per tą nulūžusį dantį sunku bus beįžiūrėti mano gražią asmenybę. Šiaip ar taip, šis pyragas yra minkštutėlis ir valgymo problemų nesukelia, tik su cinamonu išėjo įdomiai. Nedėdavau jo niekur, nes nemėgsta E., o dabar ji išvykusi į saltšeikerį, cinamono eilutės iš recepto neištryniau, įpyliau vos ne tiek, kiek buvo parašyta, bet dabar jau pati nežinau, ar man cinamonas dar patinka… Tortas labai skanus, tik nieko nėra namuose, kas patvirtintų. Iki Naujų metų liko kelios valandos, galvoju, gal susimakaluot man ta proga maksimalų gogel-mogelį nesukant galvos, kur atlikusius kiaušinių baltymų reiks dėt.

Morkų tortas

  • 100 g graikiškų riešutų
  • 350 g smulkiai tarkuotų morkų
  • 260 g miltų
  • 1 šaukštelis sodos
  • 1 1/2 šaukštelio kepimo miltelių
  • 1/2 šaukštelio druskos
  • 1 1/2 šaukštelio malto cinamono
  • 4 dideli kiaušiniai
  • 300 g cukraus
  • 240 ml aliejaus
  • vanilės

Kremui

  • 60 g sviesto
  • 230 g kreminės varškės
  • 230 g cukraus pudros
  • Vanilės
  • citrinos žievelės

Iš recepte nurodyto kiekio gaunasi gana daug, visai normalus tortelis išeitų ir iš pusės kiekių.

Kiaušinius suplakti su cukrumi. Įpilti aliejaus (ta moteriškė, kurios receptu naudojausi, vis sakė, kad būtent dėl aliejaus šis pyragas būna maloniai drėgnas). Sudėti smulkiai tarkuotas morkas ir pakepintus bei pakapotus graikiškus riešutus. Galima įdėti pusę stiklinės obuolienės – tą ir padariau. Kitame dubenėlyje sumaišyti miltus ir visus miltelius. Prisipažinsiu, kad sodą dėjau šiek tiek bijodama, nes nekenčiu sodos kvapo kepiniuose, bet baimės nepasitvirtino. Cinamono dėjau mažiau, tačiau vistiek kepinyje jo kvapas buvo vyraujantis, kvepėjo lyg koks meduolis ar piparkūkas. Miltus ir visus kitus su jais sumaišytus miltelius įmaišyti į tešlą. Ją supilti į dvi vienodo dydžio kepimo formas ir kepti 180C apie 30-50 min. Tai yra, po 30 minučių smeigti peiliu, ir jei ant jo aptinkami tešlos pėdsakai, kepti dar.

Iškepus atvėsinti. Aš dar kiekvieną gabalą perpjoviau horizontaliai, kad būtų daugiau sluoksnių. Kepinys gaunasi labai purus ir toks ne sausas.

Kremui viską gerai sumaišyti. Pertepti juo biskvitą. Šiaip jau reiktų ir viršų aptepti ir apdėlioti nesmulkintais graikiškais riešutais, bet man nesusimaišė į labai lygų kremą, tai viršaus netepiau (bepigu tai demonstruotojai, ji tik aparatą įjungia ir viską jai sumakaluoja). Labai gerai tiko džiovintų slyvų sluoksnelis, dėl jo didžiuojuos kietai lūpas suspaudus.

Vajetau, bet ką reiks su tuo dančiu, tai yra, be to danties, daryt?

11 thoughts on “Morkų tortas

  • 2011/12/31 at 19:57
    Permalink

    eiktusau kaip aš tave užjaučiu žinok dėl to danties… jau taip užjaučiu, kad iš visų jėgų, žinok. Labai suprantu tuos visus Dantų reikalus. Eikš apkabinsiu.

  • 2012/01/01 at 11:12
    Permalink

    taip apkabinta ir sulaukiau naujų metų, naujs dantis kol kas neišdygo, bet viskas atrodo kažkaip šviesiau

  • 2012/01/02 at 12:57
    Permalink

    Priekinio danties netektį geriausiai supranta tas, kas pats yra jo netekęs. Ir man taip buvo, brrrrrrr…. Dar ir dabar dažnai susapnuoju košmarą, kad burnoj aptinku nulūžusį dantį.

    Labai nuoširdžiai linkiu kuo greičiau įsitaisyt kitą dantelį.

  • 2012/01/02 at 14:12
    Permalink

    Miela Dalia, Kaune yra stebuklinga gydytoja, kuri man suformavo mano pusiau nulūžusiam priekiniam dančiui plombą ir jau kelis metus aš vaikštau su ta didele plomba kaip su savo dantuku. Galiu privačiai pasidalinti gydytojos telefonu.

  • 2012/01/02 at 15:07
    Permalink

    Alba, aš irgi tave susekiau!!! Tikrai, nesame dar susitikę…
    Daiva, ačiū, pradžiai pračekinsiu Šiaulius, sausio 10 mane žadėjo nuvežti pas gerą dėdę… matysim.
    Į jūsų sveikatą paskutinius morkų torto gabalus suvartosiu

  • 2012/01/02 at 19:11
    Permalink

    O jo joi, kaip as uzjauciu, bet tuo paciu ir guodziuosi – man pries pat Naujuosius nuluzo kruminio danties smotas. Siandien apejau artimiausia stomatologini kabineta ratu, pasiziurejau i langus, bet taip ir neisdrisau uzeiti. Gal rytoj….. Dantu reikalai – siaubingas dalykas 🙁

  • 2012/01/03 at 10:52
    Permalink

    vargšiuks ir tu… užjaučiu

  • 2012/01/03 at 13:40
    Permalink

    Na tiesiog fantastika, Dalia, mes viena kitą susekėm, o tikrovėj nesam susitikę. Dievinu Tavo rašymo stilių.

  • 2012/02/09 at 10:39
    Permalink

    Miela Dalia, nuosirdziai tikiuosi, kad nelaimes del nuluzusio dancio jau seniai pamirstos. Kaip ten bebutu, klausimas apie si pyraga. Aprasyme uzsimeni apie dziovintu slyvu sluoksneli, kuris LABAI tiko. Gal galetum placiau sia “paslaptim” pasidalinti? 😉 Is anksto dekoju.

  • 2012/02/09 at 14:32
    Permalink

    ačiū, kol kas stengiuosi neužsimiršti ir šypsotis suspaustom lūpom.
    Slyvas nuploviau, šiek tiek pasmulkinau ir pabarsčiau ant vieno pertepimo. Arba būtų galima įmaišyti į varškę, tada visuose pertepimuose tolygiai būtų.
    Jei slyvos kietos ir sausos, reiktų jas palaikyti garuose (sudėti į kiaurasamtį ir kelias minutes palaikyti virš puodo su verdančiu vandeniu), bet dabar dažniausiai nusiperku minkštas slyvas.

  • Pingback: Varškės pyragai | Septyni virtieniai

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *